腹胀是什么原因引起的
Praha ?ek. Praha | |
---|---|
![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstyb? | ![]() |
Kra?tas | Vidurio ?ekijos kra?tas |
?kūrimo data | IX a. |
Gyventoj? | 1 308 632 |
Plotas | 496 km² |
Tankumas | 2 638 ?m./km² |
Pa?to kodas | 100 00 - 199 00 |
Tinklalapis | www.praha-mesto.cz/ |
![]() |
Praha |
Kir?iavimas | Prahà |

Praha – ?ekijos sostin? ir did?iausias miestas; Vidurio ?ekijos kra?to administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto status?.[1] Svarbus susisiekimo, pramon?s ir kultūros centras. I?vystyta ma?in?, chemijos, tekstil?s, siuvimo, poligrafijos, maisto pramon?. Prahoje yra Karolio universitetas, moksl? akademija, daug bibliotek?, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalin? galerija, nacionalinis muziejus ir kt.
Istorinis miesto branduolys – gotikin? ?v. Vito katedra (XIV–XX a.) su karali?kaisiais rūmais (XII–XVIII a.). Yra renesanso stiliaus Belvederio rūmai (XVI a.). Daug gotikos ir baroko stili? pastat?. Yra XIX a. pabaigos eklektinio stiliaus pastat? (nacionalinis muziejus, nacionalinis teatras).
Yra tarptautinis oro uostas (?Ruzyně“), tramvajus, metropolitenas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Prahos teritorijoje gyventa jau IV tūkstm. pr. m. e. V a. pr. m. e. gyveno bojai, nuo VI a. – slavai. Nuo X a. – ?ekijos sostin?, kur? laik? buvo ir ?ventosios Romos imperijos imperatori? rezidavimo vieta. 973 m. ?steigta vyskupija (nuo 1344 m. – arkivyskupija). XI a. aplinkui Prahos pil? i?kilusios gyvenviet?s i?sibarst? de?iniajame Vltavos krante. XIII a. I-oje pus?je aplink centrin? mūrin? dal? prad?ta statyti miesto siena. Taip susikūr? senamiestis, Stare Mesto. Laikui b?gant, tarp nam? ir ba?ny?i?, pastatyt? aplink turgaus aik?t?, susidar? netaisyklingas gatvi? tinklas, kuris i?liko iki ?i? dien?. Viduram?iais ?iame rajone buvo ?sikūrusios 2 skirtingos ?yd? bendruomen?s – a?kenaziai ir sefardai. ?ios bendruomen?s pama?u susiliejo ir u?sidar? gete. J? patiriam? diskriminacij? 1784 m. i? dalies palengvino Imperatorius Juozapas II, tod?l ?yd? rajonas jo garbei pervadintas Josefovu. Geto rajonas XIX a. paskutin? de?imtmet? buvo nugriautas iki pamat?, ta?iau i?liko rotu?? ir kelios sinagogos.
1918 m. tapo ?ekoslovakijos sostine. 1939 m. kovo m?nes? Prah? okupavo nacistin? Vokietija, 1945 m. gegu??s 9 d. ? miest? ??eng? Raudonoji Armija, Praha v?l tapo ?ekoslovakijos sostine. ?Prahos pavasaris“ i?gars?jo, kaip nepavyk?s bandymas demokratizuoti komunistin? sistem?. Nuo 1993 m. – ?ekijos sostin?.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Praha i?sid?s?iusi ant penki? kalv? abiejuose Vltavos up?s krantuose. Klimatas vidutinis ?emyninis, ?iemos ?velnios, sniego i?krenta nedaug.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Vieta | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rugp | Rugs | Spa | Lap | Gru | Vid. met. |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vid. auk??. paros temperat. | 1,4°C | 3,1°C | 7,7°C | 13,4°C | 18,7°C | 21,2°C | 23,6°C | 23,5°C | 18,6°C | 12,8°C | 5,5°C | 2,1°C | 12,7°C |
Vid. ?em. paros temperat. | -3,6°C | -3,3°C | -0,1°C | 3,5°C | 8,4°C | 11,3°C | 13,4°C | 13,0°C | 9,1°C | 4,9°C | 0,3°C | -2,2°C | 4,5°C |
Krituli? kiekis (mm) | 23,6 | 23,1 | 28,1 | 38,2 | 77,2 | 72,7 | 66,2 | 69,6 | 40,4 | 30,5 | 31,9 | 25,3 | 526,6 |
Miesto centras
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Miesto centras, sudarytas i? penki? atskirai egzistavusi? miest?, nuo 1992 met? ?trauktas ? UNESCO paveldo s?ra??. Centrin?je dalyje yra septyni tiltai.
- Karolio tiltas – jungia Ma?aj? miest? (Malá Strana) ir Senamiest? (Staré Město). Ilgis – 520 m., plotis – 9,5 m. Prad?tas statyti 1357 m.
Pilys (Pra?sky hrad)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Prahos Pilis – administracinis rajonas, ?kurtas ant did?iausios miesto kalvos, kuriame ?kurta ?ekijos respublikos prezidento, anks?iau buvusi karali?, rezidencija.
- ?v. Vito katedra – Prahos pilies ansamblio akcentas, matomas i? viso miesto.
- Auksin? gatvel? (Zlatá uli?ka) – ?kurta 1597 m. pilies lankinink? apgyvendinimui. V?liau ?ia ?sikūr? amatinkai bei juvelyrai, d?l to atsirado ?auksin?s“ pavadinimas. Iki Antro pasaulinio karo ?ia buvo gyvenamieji namai, be joki? patogum?. 1916–1917 m. ?ia gyveno ?ymus ra?ytojas Francas Kafka (Franz Kafka). ??jimas turistams ? ?i? gatvel?, skirtingai nuo visos pilies teritorijos – mokamas. ?ia ?sikūrusios suvenyr? krautuv?l?s.
Hrad?anai (Hrad?any)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Anks?iau buvo neapsaugota teritorija, skirta pilies tarnams gyventi. 1320 m. buvo suteiktas miesto statusas ir apjuostas siena. 1541 m. gaisras sunaikino beveik vis? miest?, kuris v?liau buvo atstatomas tam laikme?iui būdingomis renesanso tradicijomis. 1598 m. buvo priskirtas karali?kajam miestui ir perstatytas baroko stiliumi. Toks jis ir i?liko iki ?i? dien?.
Ma?asis miestas (Malá Strana)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]IX–X a. ?kurtas prekybinis rajonas. 1419 m. vyk?s sukilimas ir 1541 m. kil?s gaisras sunaikino gotikos architektūr?. XVII–XVII a. rajonas susiformavo baroko stiliuje ir toks i?liko iki ?i? dien?.
?yd? kvartalas (Josefov)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Senoji naujoji sinagoga pastatyta 1270 m. Tai seniausia Europoje sinagoga.
- Senosios ?yd? kapin?s ?steigtos 1478 m. Neleidus pl?sti kapini?, ?mon?s buvo laidojami vienas ant kito toje pa?ioje teritorijoje, tod?l paminklai stovi labai arti vienas kito.
Senamiestis (Staré Město)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Astronominis laikrodis – sukurtas 1490 m. ?taisytas rotu??s bok?te.
- Centrin? aik?t?
Naujamiestis (Nové Město)
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?kurtas 1348 m. imperatoriaus Karolio IV. Tai pats naujausias Prahos centro rajonas. ?ia gyveno pirkliai ir amatininkai. Centras – arkli? turgaus aik?t?. Tai buvo pirmasis Europoje suplanuotai statytas miesto rajonas. 1784 m. daugelis gyvenam?j? pastat? buvo nugriauta. Palaipsniui aug? nauji pastatai suformavo ?Art Nouveau“ stiliaus architektūros ?veid?“, ta?iau i?laik? ankstesn? gatvi? plan?.
- Nacionalinis teatras – pastatytas 1883 m. labai prabangiai ?rengtas. Prie? pat atidarym? 1881 m. kilo gaisras, privert?s restauruoti pastat? ir nuk?l?s atidarymo dat?.
- Vaclovo aik?t? – viduram?iais ?ia buvo arkli? turgus.
- Nacionalinis muziejus – ?steigtas 1818 m.
- ?okantis namas – pastatytas 1996 m., architektas Frank Gehry. Namas dar vadinamas ?D?ind?er ir Fredas“ (Ginger and Fred). Projektas ?kv?ptas ?inomos amerikie?i? ?ok?j? poros Fred Astaire and Ginger Rogers.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Bohemians 1905 Praha
- FK Bohemians Praha
- FK Dukla Praha
- SK Slavia Praha
- AC Sparta Praha
- FK Viktoria ?i?kov
- DFC Prag
- FK Olympia Praha
Miesto panorama
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Miesto simboliai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]-
Didysis Prahos herbas
-
Ma?asis Prahos herbas
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Praha. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2010. 693-695 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Miesto informacija
- Informacinis portalas Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]-
Karali? rūm? kompleksas
-
Auksin? gatvel?
-
Prahos tiltai
-
Centrin? aik?t?
-
?okantis namas
-
Prahos nacionalinis muziejus
-
Astronominis laikrodis
-
Senosios ?yd? kapin?s
-
Prahos metro schema
-
Prahos metro stotel?
-
Prahos TV bok?tas
-
Judanti Franzo Kafkos galva
-
Centrin? gele?inkelio stotis
|
|
|