李小璐称再忙都会谈恋爱 被曝会找爱她更多的
| Sarajevas bosn. Sarajevo, kroat. Sarajevo, serb. Сара?ево | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstyb? |  Bosnija ir Hercegovina
|
| Autonomija |  Bosnijos ir Hercegovinos federacija
|
| Gyventoj? | 343 000 |
| Plotas | 141,5 km² |
| Tankumas | 2 424 ?m./km² |
 Vikiteka |
Sarajevas |
| Kir?iavimas | Sar?jevas |
Sarajevas (bosn. Sarajevo) – miestas Bosnijos ir Hercegovinos vidurio rytuose, prie Miliackos (Miljacka) up?s; ?alies sostin?. Iki 1992 m. prasid?jusio Bosnijos karo buvo svarbus kultūros ir verslo centras, jame gyveno ?vairios tautos (Bosnijos serbai, Bosnijos kroatai, musulmonai ir kt.). Daugiausia buvo gaminama kilim?, ?ilko, brangakmeni?, tabako preki?, ma?in? ir ?rengim?. Karas labai neigiamai paveik? miesto ekonomik?, kadangi daugelis pastat? ir gamykl? buvo sugriauta. Sarajeve yra Bosnijos ir Hercegovinos mokslo ir men? akademija, muziejus. Yra cerkvi?, me?e?i?.
2020 m. miesto pagrindin? gyventoj? dal? sudar? bosniai 91 %, kroat? 5 %, serb? 4 %.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Miestas ?kurtas 1244 m. kaip Vrchbosna. Dabartinis pavadinimas – nuo 1507 m. Nuo 1918 m. gruod?io ??jo ? Serb?, kroat? ir slov?n? karalyst?s sud?t? (nuo 1929 m. – Jugoslavija), nuo 1946 m. liaudies respublikos, nuo 1963 m. – socialistin?s respublikos sostin?. Bosnijos karo metu Sarajev? buvo apsiautusios serb? paj?gos. ?i apsuptis buvo ilgiausia Europoje trukm?s at?vilgiu nuo II pasaulinio karo – ji truko nuo 1992 m. baland?io 5 d. iki 1996 m. vasario 29 d.
Aplinka
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Sarajevas yra ?sikūr?s netoli Bosnijos ir Hercegovinos ?alies centro, istoriniame Bosnijos regione, Sarajevo sl?nyje, Dinar? kalnyno viduryje.[1] Miestas yra pakil?s 550 m vir? jūros lygio ir yra apsuptas didel?mis mi?kingomis kalvomis ir penkiomis didel?mis vir?ūn?mis, kuri? auk??iausia – Treskavica (2088 m), kitos – Bjela?nica (2067 m), Jahorina (1913 m), Trebevi?ius (1627 m) ir Igmanas (1502 m). Paskutiniai keturi kalnai dar yra vadinami Sarajevo olimpiniais kalnais.
Miliackos up? yra pagrindin? miesto geografin? ypatyb?. Ji teka per miest? i? ryt? per Sarajevo centr? ? jo vakarin? dal?, kur susijungia su Bosnos upe.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Sarajevui yra būdingas dr?gnas kontinentinis klimatas arba dr?gnas subtropinis klimatas. Miesto klimatui poveik? daro arti esanti Adrijos jūra, nors ir kalnai miesto pietuose suma?ina jos ?tak?.[2] Vidutin? temperatūra – 10 °C, sausis – ?al?iausias m?nuo (apie 0,5 °C), o liepa – ?il?iausias (19,7 °C).
?ilumos rekordas (40,7 °C) buvo u?fiksuotas 1946 m. rugpjū?io 19 d. ir 2008 m. rugpjū?io 23 d. (41,0). ?emiausia temperatūra buvo u?fiksuota 1942 m. sausio 25 d. (-26,2 °C). Vidutini?kai Sarajeve būna 46 dienos per metus, kai temperatūra perkopia 32 °C ir 4 dienos kai temperatūra nukrenta ?emiau -15 °C.[3] Paprastai mieste yra nedidelis debesuotumas, vidutini?kai kasmet 45%.
Vidutinis v?jo greitis – nuo 28 iki 48 km/h.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Sarajevas d?l savo dideli? gamybos, administravimo ir turizmo sektori? yra stipriausias ekonominis regionas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sarajevo kantonas sukuria beveik 25% ?alies BVP.[4] Po karo met?, Sarajevo ekonomikoje buvo vykdomos rekonstrukcijos ir reabilitacijos programos.[5] 1997 m. Sarajeve buvo atidarytas Centrinis Bosnijos ir Hercegovinos bankas, o 2002 m. atsidar? Sarajevo vertybini? popieri? bir?a.
Nors komunizmo laikotarpiu ?alyje ir vyravo did?iosios pramon?s ?akos, tik keletas i? j? s?kmingai per?jo prie rinkos ekonomikos. Sarajevo pramon?s ?akose dabar yra gaminami tabako produktai, baldai, trikota?as, automobiliai ir ry?i? ?ranga.[6]
2002 m. i? Sarajevo regiono buvo eksportuota 259 569 00 KM. Daugiausiai eksportuojama (28,2%) ? Vokietij?, Did?i?j? Britanij? (16,8%) ir ? Serbij? ir Juodkalnij? (12,8%). Daugiausiai importuojama i? Vokietijos (15,8%). Viso importuojamo turto vert? yra 1 322 585 000 KM, tai yra beveik 5,1 kart? daugiau negu visas eksportas.
1981 m. Sarajevo BVP vienam gyventojui buvo 133% nuo visos Jugoslavijos vidurkio.[7]
Sarajevas po Liublianos ir Zagrebo yra turtingiausias miestas buvusioje Jugoslavijoje ir vienas i? turtingiausi? miest? Balkanuose.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]1984 m. mieste vyko XIV ?iemos olimpin?s ?aidyn?s.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- FK Famos Vojkovi?i
- FK Olimpik Sarajevo
- FK Sarajevo
- NK SA?K Napredak
- FK Slavija Sarajevo
- FK Srpsko Sarajevo
- FK Vrbanjusa Sarajevo
- FK ?eljezni?ar Sarajevo
Miest? partneryst?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Miestai, su kuriais Sarajevas yra u?mezg?s partneryst?s ry?ius:[8]
|
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ ?About Sarajevo – Official Sarajevo statistics“ (angl?). sarajevo.ba. 2025-08-14.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lacan, Igor; McBride, Joe R. (2009). ?War and trees: The destruction and replanting of the urban and peri-urban forest of Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Urban Forestry & Urban Greening. 8 (3): 133–148 [134]. doi:10.1016/j.ufug.2009.04.001.
- ↑ ?Weatherbase: Historical Weather for Sarajevo, Bosnia and Herzegovina“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.[neveikianti nuoroda]
- ↑ ?Sarajevo's economic standpoint in Bosnia and Herzegovina“ (PDF). Canton of Sarajevo. 2025-08-14. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ European Commission & World Bank. ?The European Community (EC) Europe for Sarajevo Programme“. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14. The EC reconstruction programme for Bosnia and Herzegovina detailed by sector.
- ↑ ?Sarajevo“, New Britannica, volume 10, edition 15 (1989). ISBN 0-85229-493-X.
- ↑ Radovinovi?, Radovan; Berti?, Ivan, red. (1984). Atlas svijeta: Novi pogled na Zemlju (kroat?) (3rd leid.). Zagreb: Sveu?ili?na naklada Liber.
- ↑ 8,00 8,01 8,02 8,03 8,04 8,05 8,06 8,07 8,08 8,09 daenet d.o.o. ?Sarajevo Official Web Site : Sister cities“. Sarajevo.ba. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Intercity and International Cooperation of the City of Zagreb“. 2006–2009 City of Zagreb. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Medmestno in mednarodno sodelovanje“. Mestna ob?ina Ljubljana (Ljubljana City) (slov?n?). Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko ?yma nesutampa; 2025-08-14 siūlomas (pagalba) - ↑ ?Official portal of City of Skopje – Skopje Sister Cities“. City of Skopje. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Sarajevo mayor’s Tehran visit to give impetus to city diplomacy 30 October 2016
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Sarajevo turizmo asociacija Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- Sarajevo portalas
- Interaktyvus Sarajevo ?em?lapis Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- infoBAR.ba Sarajevo gidas
| |||||||
