冲锋什么
| Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kultūros organizacija United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization | |
 | |
 V?liava | |
| Santrumpa | UNESCO |
|---|---|
| ?kurta | 1945 m. lapkri?io 16 d. |
| Tipas | Specializuotoji Jungtini? Taut? institucija |
| Būstin? | Pary?ius, Prancūzija |
| Generalinis direktorius | Audrey Azoulay |
| Holdingas | Jungtini? Taut? Ekonomin? ir Socialin? Taryba |
| Tinklalapis | unesco.org |
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kultūros organizacija) – specializuotoji Jungtini? Taut? institucija, ?kurta 1945 m. lapkri?io 16 d., siekiant skatinti bendradarbiavim? tarp skirting? taut? ?vietimo, mokslo, kultūros ir komunikacij? srityse. UNESCO finansuoja Tarptautin? Mokslo Taryb?.
UNESCO priklauso daugiau nei 200 valstybi?. Būstin? ?sikūrusi Pary?iuje (Prancūzija), o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietini? biur? visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiam? projekt? yra tarptautin?s mokslin?s programos; ra?tingumo didinimo, technin?s pagalbos ir mokytoj? tobulinimo programos; regionin?s ir kultūros istorijos projektai; tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai siekiant i?saugoti pasaulio kultūrin? ir gamtin? palikim? ir saugoti ?mogaus teises.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kultūros paveldo samprata klost?si ?imtme?ius. Ilg? laik? kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dail?s, archeologijos ir istorijos paminklai. Nuo XX a. antrosios pus?s kultūros paveld? imta traktuoti kaip kultūrin?s ir gamtin?s aplinkos visum?. XX a. pabaigoje ?sigal?jo kultūrinio kra?tovaizd?io s?voka.
1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra vis? taut? paveldas, kur? būtina pa?inti ir saugoti. Konvencij? ratifikavo ar prie jos prisijung? 193 valstyb?s (Lietuva – 1992 m., Latvija ir Estija – 1995 m.). Reik?mingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais. Pasaulio paveldo s?ra?e yra 869 kultūros bei 39 kultūros ir gamtos objektai.
Nuo XXI a. prad?ios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencij?, priimt? 2000 m. taut? nematerialusis paveldas skelbiamas ?monijos kultūros paveldu. Lietuva konvencij? ratifikavo 2004 m.
Paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo s?ra??. ?iame s?ra?e ?trauktos svarbios istorin?s ar gamtin?s vietos, kuri? i?saugojimas yra svarbus visam pasauliui.
Materialusis kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Materialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencij? yra:
- Paminklai:
- architektūros paveldas – architektūros paminklai
- dail?s paveldas – dail?s kūriniai,
- archeologinis paveldas – archeologinio pobūd?io struktūros ar radiniai
- Ansambliai – izoliuotos arba susietos statini? grup?s, kuri? architektūra yra susijusi su kra?tovaizd?iu
- ??ymios vietov?s – ?moni? ir gamtos kūriniai
Nematerialusis kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje S?ra?as:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai.
Nematerialusis kultūros paveldas pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencij? – tai ilgainiui nusistov?jusi veikla, vaizdai, rai?kos formos, ?inios, ?gūd?iai, taip pat su jais susijusios priemon?s, objektai, ?mogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrin?s erdv?s, tam tikr? bendruomeni? pripa?intos kaip kultūros paveldo dalis. Jis svarbus bendruomen?s ar grup?s tapatyb?s ir t?stinumo po?iūriu, rodo kultūr? ?vairov?.
Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia rei?kiasi per ?odin?s kūrybos tradicijas ir rai?kos formas (kalba, scenos menas, papro?iai, apeigos ir ?ventiniai renginiai), taip pat per su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.[1]
Prie?taringa veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]UNESCO veikla kur? laik? buvo vertinama prie?taringai. 1970-aisiais ir 1980-aisiais kai kurios Vakar? valstyb?s, ypa? JAV ir Jungtin? Karalyst?, man?, kad komunistin?s ir Tre?iojo Pasaulio ?alys naudoja organizacij? i?puoliams prie? Vakarus. UNESCO parengt? plan? ?Naujoji pasaulio informacin? tvarka“, kuris buvo skirtas sustabdyti s?moning? mel? ir klaiding? informacij?, skleid?iam? apie Tre?iojo pasaulio ?alis, Vakarai atmet? ir ?vertino kaip Tre?iojo pasaulio ir komunistini? diktatūr? bandym? sugriauti spaudos laisv?. JAV pasitrauk? i? organizacijos 1984 m., o Jungtin? Karalyst? 1985 m.
Lietuvos paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Lietuva ? UNESCO ?stojo 1991 m. spalio 7 dien?. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripa?inta:
- 1994 m. – Vilniaus senamiestis
- 2000 m. – Kur?i? nerija (kultūros ir gamtos paveldas)
- 2004 m. – Kernav?s kultūrinis rezervatas
- 2005 m. – Struv?s geodezinis lankas
- 2023 m. – Kauno modernizmo architektūra
?monijos ?odinio ir nematerialiojo kultūros paveldo ?edevru paskelbta:
- 2001 m. – kry?dirbyst? ir kry?i? simbolika Lietuvoje
- 2003 m. – dain? ?ven?i? tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
- 2010 m. – Lietuvi? daugiabalsin?s dainos – sutartin?s
-
-
-
Vytauto Did?iojo karo muziejus – Kauno modernizmo architektūros pavyzdys. -
-
-
Trak? istorinis nacionalinis parkas. Siūlomas objektas UNESCO organizacijai.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- S?ra?as:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
- S?ra?as:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose
- S?ra?as:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje
- S?ra?as:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje
- S?ra?as:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje
- Pasaulio paveldo s?ra?as
- Pasaulio paveldo s?ra?as pagal ?ra?ymo dat?
- S?ra?as:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai
I?na?os
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Diana Varnait?. UNESCO. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisykl?). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2007. 243 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
