专科毕业生就业率最高

Ispanijos Karalyst? isp. Reino de Espa?a 4 kiti pavadinimai kat. Regne d’Espanya bask. Espainiako Erresuma gal. Reino de Espa?a oks. Reiaume d’Espanha
V?liava Herbas
Himnas: ?Karali?kasis mar?as“
Ispanija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	ispan?
Sostin? ir did?iausias miestas	Madridas
Valstyb?s vadovai  ? Karalius  ? Ministras pirmininkas	Pilypas VI Pedro Sánchez
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	505 990 km2 (51) 0,89 %
Gyventoj?  ? 2021  ? Tankis	47 450 795 (30) 94 ?m./km2 (120)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2021 1 461,552 mlrd. $ (13) 31 178 $ (26)
Valiuta	Euras (€) (EUR)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC±0 iki +1 (WET ir CET) UTC+1 iki +2 (WEST ir CEST)
Nepriklausomyb? Suvienijimas	1492 m.
Interneto kodas	.es
Telefono kodas	+34
Kir?iavimas	Isp?nija

百度 在强烈谴责的同时，他促请特区政府必须尽快将基本法第二十三条立法纳入议事日程，制止所有分裂活动。

Ispanija (isp. Espa?a, tariama  [es?pa?a] (pla?iau)), oficialiai Ispanijos Karalyst? (isp. Reino de Espa?a) – valstyb? Pietvakari? Europoje. U?ima did?i?j? dal? (85 %) Pir?n? pusiasalio, Kanar? salas Atlanto vandenye ir Balear? salas Vidur?emio jūroje. Ispanijai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje – Seuta ir Melilja. ?iaur?s rytuose ribojasi su Prancūzija ir Andora, vakaruose – su Portugalija, pietuose – su Gibraltaru (JK). ?iaur?je Ispanija prieina prie Biskajos ?lankos, ?iaur?s vakaruose, vakaruose ir pietvakariuose – prie Atlanto vandenyno, pietry?iuose ir rytuose – prie Vidur?emio jūros.

?alies sostin? ir did?iausias miestas – Madridas. Kiti didieji miestai: Barselona, ??Valensija, Saragosa, Sevilija, Malaga, Mursija, Maljorkos Palma, Las Palmasas ir Bilbao.

Istorija

Seniausieji Pir?n? pusiasalio gyventojai buvo iberai, kuri? vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. prad?ioje, i? dabartin?s Prancūzijos, ? Pir?n? pusiasal? persik?l? bask? gentys.

XI a. pr. m. e. pietin?je Iberijos pakrant?je savo prekybines kolonijas ?m? steigti finikie?iai. ?ymiausia j? buvo Gadiras (dabartinio Kadiso vietoje). VIII a. pr. m. e. Vidur?emio jūros pakrant?se pusiasalio rytuose ?kurtos pirmosios graik? kolonijos (?ymiausia j? – Emporion). VI a. pr. m. e. prasid?jo kovos tarp graik? ir kartaginie?i? d?l dominavimo Vidur?emio jūros vakarin?se pakrant?se.

III – II a. pr. m. e. kartaginie?iai ?sikūr? beveik visoje Ispanijos Vidur?emio jūros pakrant?je ir III a. pr. m. e. pabaigoje didesn? pusiasalio teritorija pakliuvo ? Kartaginos vald?i?. 209 m. pr. m. e., po antrojo Pūn? karo vakarin? ir pietin? pusiasalio dalis atiteko Romos imperijai. Nepaisant atkaklaus kai kuri? keltiber? gen?i? pasiprie?inimo (ypatingai reik?mingas arevak? genties sostin?s Numancijos pasiprie?inimas), I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pir?n? pusiasalio teritorija buvo u?imta rom?n?.

Vakar? Romos imperijos gyvavimo pabaigoje ? Galij? atsikraust? vestgotai, kurie ten ?kūr? Vestgot? karalyst?, ap?musi? ir didel? dal? Iberijos. Skaud?iai pralaim?j? frankams vestgotai pasitrauk? i? Galijos ? Iberij?, Toledas tapo j? sostine.

711 metais maurai, persik?l? per Gibraltar?, sutriu?kino vestgot? valstyb? ir u??m? vis? Pir?n? pusiasal?. Maurams nepavyko ilgai i?laikyti ?iaurin?s kalnuotos pusiasalio dalies. Ten nuo VIII a. suklest?jo keletas krik??ioni?k? karalys?i?, toki?, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Likusioje pusiasalio dalyje susiformavo musulmoni?kas regionas Al-Andalusija, kuris i?silaik? iki pat XV a. Krik??ioni?kosios valstyb?s l?tai pl?t? savo teritorijas ? pietus, vykdydami rekonkist?, arba Pir?n? pusiasalio krik??ionizacij?. Procesas u?truko ilgai, bet XIII a. viduryje krik??ioni?kos karalyst?s vald? did?i?j? dal? Pir?n? pusiasalio, i?skyrus Andalūzij?, kur buvo ?sitvirtin?s musulmoni?kas Granados emyratas.

Krik??ioni?koji Ispanija suvienyta valdant karaliui Ferdinandui II Aragonie?iui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidav? paskutin? maur? valstyb? Pir?nuose – Granados emyratas. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradim? prad?jo kurti savo kolonijin? imperij?. XV a. pagal popie?iaus nurodym? sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prie? maurus ir ?ydus, v?liau – prie? protestantus. Ji ?alyje gyvavo iki XIX a.

XVI a. susikūr? Ispanijos kolonijin? imperija, daugiausia d?l u?kariavim? Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasid?jo Ispanijos ekonominis nuosmukis. ?Nenugalimosios armados“ ?ūtis mū?yje su Anglija rei?k?, kad Ispanijos vie?patavimas jūrose baig?si. XVII a. d?l didelio skai?iaus kar? Ispanijos ekonomin? pad?tis dar labiau pablog?jo, ji prad?jo prarasti savo teritorijas – Portugalij? 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais u?leido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.

XVIII a. Ispanijos karūna per?jo Burbon? dinastijai, ?sipliesk? kova tarp Europos dinastij? d?l Ispan? karūnos. Ispanija ir toliau praradin?jo savo teritorijas. Napoleonas, ?siver??s ? Ispanij?, jos karūn? 1808 metais atidav? savo broliui ?ozefui. Prasid?jo nepriklausomyb?s karas, kuris t?s?si iki 1814 met?.

Pilietiniai karai, kurie baig?si kolonij? pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispanij?. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines u?jūrio kolonijas – Kub? ir Filipinus.

Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laik?si neutraliteto. 1936–1939 metais vyko Ispanijos pilietinis karas, kur? laim?jo fa?istinis generolo Fransisko Franko re?imas, bet Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija v?l laik?si oficialaus neutraliteto. Fransisko Franko diktatūra truko beveik 40 met?, iki 1974 m. Nuo tada Ispanija prad?jo demokratin?s raidos etap?.

1982 m. ?stojo ? NATO, 1986 m. tapo Europos S?jungos nare.

2017 m. po prie?taringo balsavimo Katalonijos parlamente, Katalonija paskelb? nepriklausomyb? nuo Ispanijos ir Katalonijos Respublikos suformavim?.^{[reikalingas ?altinis]} Ta?iau nepaisant to, Katalonija vis dar yra tiesiogiai valdoma Ispanijos.

Politin? sistema

Ispanija – konstitucin? monarchija, vald?i? ?alyje dalijasi karalius, dviej? rūm? parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. ?alies vykdom?j? vald?i? sudaro Ministr? Taryba, kuri? kontroliuoja Vyriausyb?s prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūr? pasiūlius Karaliui i?renka Nacionalinis susirinkimas.

Administracinis suskirstymas

Ispanijos autonominiai regionai

Ispanija yra suskirstyta ? 50 provincij?, kurios sugrupuotos ? 17 autonomini? region? ir 2 autonominius miestus.

Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):

• Andalūzija (Andalucía; Sevilija)
  • Almerijos provincija (Almerija)
  • Chaeno provincija (Chaenas)
  • Granados provincija (Granada)
  • Huelvos provincija (Huelva)
  • Kadiso provincija (Kadisas)
  • Kordobos provincija (Kordoba)
  • Malagos provincija (Malaga)
  • Sevilijos provincija (Sevilija)
• Aragonas (Aragón; Saragosa)
  • Hueskos provincija (Hueska)
  • Saragosos provincija (Saragosa)
  • Teruelio provincija (Teruelis)
• Astūrija (Principado de Asturias; Ovjedas)
  • Astūrijos provincija (Ovjedas)
• Balear? salos (Illes Balears, Islas Baleares; Maljorkos Palma)
  • Balear? provincija (Maljorkos Palma)
• Baskija (Euskadi, País Vasco; Vitorija-Gasteisas)
  • Alavos provincija (Vitorija-Gasteisas)
  • Biskajos provincija (Bilbao)
  • Gipuskoa provincija (San Sebastianas)
• Estremadūra (Extremadura; Merida)
  • Badachoso provincija (Badachosas)
  • Kasereso provincija (Kaseresas)
• Galisija (Galicia; Santjago de Kompostela)
  • La Korunjos provincija (La Korunja)
  • Lugo provincija (Lugas)
  • Orens?s provincija (Orens?)
  • Pontevedros provincija (Pontevedra)
• Kanar? salos (Islas Canarias; Tenerif?s Santa Krusas ir Gran Kanarijos las Palmas)
  • Las Palmo provincija (Gran Kanarijos las Palmas)
  • Tenerif?s Santa Kruso provincija (Tenerif?s Santa Krusas)
• Kantabrija (Cantabria; Santanderas)
  • Kantabrijos provincija (Santanderas)
• Kastilija ir La Man?a (Castilla-La Mancha; Toledas)
  • Albaset?s provincija (Albaset?)
  • Gvadalacharos provincija (Gvadalachara)
  • Kuenkos provincija (Kuenka)
  • Siudad Realio provincija (Siudad Realis)
  • Toledo provincija (Toledas)
• Kastilija ir Leonas (Castilla y León; Valjadolidas)
  • Avilos provincija (Avila)
  • Burgoso provincija (Burgosas)
  • Leono provincija (Leonas)
  • Palensijos provincija (Palensija)
  • Salamankos provincija (Salamanka)
  • Samoros provincija (Samora)
  • Segovijos provincija (Segovija)
  • Sorijos provincija (Sorija)
  • Valjadolido provincija (Valjadolidas)
• Katalonija (Catalunya; Barselona)
  • Barselonos provincija (Barselona)
  • Leridos provincija (Lerida)
  • Taragonos provincija (Taragona)
  • ?ironos provincija (?irona)
• Madrido regionas (Madrid; Madridas)
  • Madrido provincija (Madridas)
• Mursijos regionas (Murcia; Mursija)
  • Mursijos provincija (Mursija)
• Navara (Navarra, Nafarroa; Pamplona)
  • Navaros provincija (Pamplona)
• La Riocha (La Rioja; Logronjas)
  • La Riochos provincija (Logronjas)
• Valensijos regionas (Comunitat Valenciana; Valensija)
  • Alikant?s provincija (Alikant?)
  • Kasteljono provincija (Kasteljon de la Plana)
  • Valensijos provincija (Valensija)

Be to, yra du autonominiai miestai:

• Melilja
• Seuta

Geografija

Ispanija – valstyb? pietvakari? Europoje. Ji u?ima beveik devynis de?imtadalius Pir?n? pusiasalio teritorijos. ?alies krantus skalauja Atlanto vandenynas – pietvakarin?je ir ?iaur?s dalyje, Vidur?emio jūra – rytin?je ir pietin?je Ispanijos dalyje. Visas ?emynin?s kranto linijos ilgis yra 4872 km.

Visas sausumos sien? ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.

Reljefas

Ispanijos reljefas labai ?vairus. Jame dominuoja kaln? sistemos ir auk?tikalni? plynauk?t?s. Kalnai ir plynauk?t?s u?ima apie 90 proc. teritorijos. Beveik pus? ?alies ploto u?ima plati, did?iausia Europoje Mesetos plynauk?t? (vidutinis auk?tis 660 m). Centrin? Kordiljera dalina Meset? ? dvi dalis – ?iaurin? ir pietin?.

I? ?iaur?s Meset? supa auk?ti Kantabrijos kalnai, kurie t?siasi palei Biskajos ?lankos pakrant? 600 km ir atskiria vidinius ?alies rajonus nuo jūros poveikio. Kantabrijos kalnai yra did?iausios Ispanijos kaln? sistemos – Pir?n? – t?sinys. J? centrin?je dalyje yra Pikos-de-Europa masyvas, kurio vir?ūn?s siekia iki 2648 m.

Pir?nus sudaro keletas paralelini? kaln? grandini?, besit?sian?i? i? vakar? ? rytus 450 km.

Gyventojai

Ispanijos ?em?lapis pagal gyventoj? tankum?

Ispanijos gyventoj? tankumas yra 91 ?m./km2 – ma?esnis nei daugelio vakar? Europos valstybi?. Gyventojai po ?alies teritorij? yra pasiskirst? labai netolygiai: i?skyrus ?alies sostin? Madrid? ir j? supant? region?, daugelis tankiai apgyvendint? teritorij? yra i?sid?s?iusios palei krant?.

?i 2005 m. gyventoj? am?iaus piramid? atspindi demografin? sprogim? septintame ir a?tuntame de?imtme?iuose bei v?lesn? gimstamumo suma??jim?: 25-45 met? ?mon?s sudaro ne?prastai didel? visos populiacijos dal?

Per XX a. Ispanijos gyventoj? skai?ius padvigub?jo. Tam daugiausiai ?takos tur?jo did?iulis demografinis sprogimas septintame ir a?tuntame praeito am?iaus de?imtme?iuose. D?l migracij? ?alies viduje (daugiausiai i? kaim? ? miestus) populiacijos augimas skirtingose ?alies dalyse vyko labai nevienodai. I? penkiasde?imties Ispanijos provincij? vienuolikoje populiacija per XX a. netgi suma??jo. Kai devintame de?imtmetyje gimstamumas krito, ?moni? skai?ius v?l prad?jo augti, bet ?? kart? d?l daugyb?s ispan?, emigravusi? ? kitas Europos ?alis a?tuntame de?imtmetyje, sugr??imo. V?liau prie j? prisid?jo dar ir daugyb? imigrant? i? Lotyn? Amerikos (39 %), Ryt? Europos (15 %) bei ?iaur?s Afrikos (16 %). 2005 m. Ispanijoje buvo surengta trij? m?nesi? amnestijos programa, kurios metu tam tikriems iki tol nelegaliems imigrantams buvo suteikti leidimai gyventi. Taip pat nema?as kiekis gyventoj? – 21 % u?sienie?i? populiacijos – atvyk? i? kit? ES ?ali?. Ypa? daug j? yra Vidur?emio jūros pakrant?se ir Balear? salose, kur daug europie?i? atsikrausto i??j? ? pensij? arba dirba namuose. Tai daugiausiai anglai, prancūzai, vokie?iai, olandai ir, i? ne ES ?ali?, norvegai.

Kalbos

Ispan? kalba yra gimtoji 89 % gyventoj? ir antroji kalba dar 10 % populiacijos. Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalb? tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispan?:

• Katalon? kalba yra oficiali Katalonijoje, Balear? salose. Atskiras katalon? kalbos variantas yra oficialus Valensijos regione. I? viso kataloni?kai kalba ma?daug 17 % gyventoj? ir 9 % ji yra gimtoji.
• Bask? kalba yra oficiali Bask? kra?te ir Navaroje. ?i kalba yra gimtoji 1 % Ispanijos gyventoj?.
• Galis? kalba yra oficiali Galisijoje. Galis? kalba yra gimtoji 5 % ?alies populiacijos.

Taip pat ?alyje yra kalbama keletu roman? kalb? pogrupiui priklausan?i? kalb?, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba ma?esnis procentas gyventoj?. Turist? gausiai lankomose teritorijose prie Vidur?emio jūros krant? turistai, kit? ?ali? pilie?iai ir turizmo sferos darbuotojai da?nai vartoja angl? ir vokie?i? kalbas. I? viso angli?kai susi?nek?ti gali 27 % gyventoj?. Antra populiariausia u?sienio kalba yra prancūz?, kuri? moka 12 % Ispanijos populiacijos.

Imigracija

Kaip galima matyti i? lentel?s de?in?je, 1998–2008 m. imigrant? skai?ius Ispanijoje augo labai spar?iai. 1998 m. kit? ?ali? pilie?iai sudar? tik 1,6 % visos populiacijos, o 2008 m. – net 11,3 %. 2005 m. Europos S?jungoje Ispanija buvo antra pagal imigrant? ir emigrant? skirtum? tūkstan?iui gyventoj? po Kipro ir buvo antra pasaulyje po JAV pagal bendr? imigruojan?i? asmen? skai?i?. 2008 m. duomenimis, did?iausias tautines grupes tarp imigrant? Ispanijoje sudaro i? ?i? valstybi? kil? ?mon?s:

• Rumunija – 728 967
• Marokas – 644 688
• Ekvadoras – 420 110
• Kolumbija – 280 705
• Bolivija – 239 942
• Vokietija – 180 650
• Italija – 157 435
• Bulgarija – 153 664
• Argentina – 145 315

Yra daug prie?as?i?, kod?l tiek daug imigrant? pasirenka Ispanij?: kultūriniai ry?iai su Lotyn? Amerika, geografin? ?alies pad?tis, toleranti?kai nusiteikusi visuomen?, didel? juodoji rinka bei stiprūs ?em?s ūkio ir statyb? sektoriai, reikalaujantys daug s?lyginai pigios darbo j?gos, kuri? imigrantai gali pasiūlyti. Taip pat daug ES pilie?i? atsikrausto ? Ispanijos Vidur?emio jūros pakrant? i??j? ? pensij?.

2007 m. imigrant? nedarbo lygis staigiai pakilo net iki 67,1 %. ?alies politika imigrant? at?vilgiu pasikeit? ir buvo netgi prad?ta imigrantams siūlyti dideles pinigines i?mokas su s?lyga, kad jie paliks ?al? trejiems metams, bet programa s?km?s nesusilauk? – per pirmuosius du m?nesius tik 1 400 ?moni? pri?m? pasiūlym?.

Religijos

Nors katalikyb? dabar nebeturi oficialaus statuso, ji jau ilg? laik? yra pagrindin? ?alies religija. Ma?daug 76 % populiacijos laiko save krik??ionimis, 4 % yra kit? tik?jim? nariai ir 19 % yra nereligingi. Pasak 2006 m. tyrimo, 54 % tikin?i? ispan? ? ba?ny?i? vaik?to retai arba niekada, 15 % apsilanko ba?ny?ioje kelis kartus per metus, 10 % – kelis kartus per m?nes? ir 19 % – kiekvien? sekmadien? arba kelis kartus per savait?. Bendrai pa?mus, 22 % visos Ispanijos populiacijos lankosi ba?ny?ioje bent kart? per m?nes?. Nors ispan? bendruomen? paskutiniais de?imtme?iais tapo ma?iau religinga, stipriai tikintys imigrantai i? Lotyn? Amerikos pad?jo katalik? ba?ny?iai atsigauti.

Pasiskirstymas pagal religijas
Krik??ionys			76 %
Nereligingi			19 %
Musulmonai			2.3 %
Jud?jai			0.1 %
Kiti			1.7 %

Did?iausi miestai

Malagos panorama

Pasak 2003 m. statistikos did?iausi Ispanijos miestai yra:

1. Madridas 3 092 759
2. Barselona 1 621 537
3. Valensija 780 653
4. Sevilija 709 975
5. Saragosa 626 081
6. Malaga 568 305
7. Mursija 391 146
8. Gran Kanarijos las Palmas 377 600
9. Maljorkos Palma 367 277
10. Bilbao 353 567

Ekonomika

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ispanijos ekonomika.

Kultūra

Ispanija yra ?inoma d?l savo ?vairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam ?takos tur?jo daugyb? taut? ir asmenybi?. Ispanijos kultūros i?takos yra Iberijos, lotyn?, vestgot?, Romos katalik?, ir islamo kultūrose. Tautin?s Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrin?s Ispanijos, kurioje paskutiniais am?iais dominuoja Kastilija, ir kit? region? tvyran?ios ?tampos. Tautos istorija ir Vidur?emio bei Atlanto regiono aplinka tur?jo daug ?takos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra?? ?traukt? objekt? skai?i?, 40 objekt?.

Mokyklos

Don Kichoto autorius Migelis de Servantesas

?vietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 met?. Dabartin? ?vietimo sistema buvo ?vesta ?vietimo ?sakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo – Bendras ?vietimo sistemos organizavimo ?sakymas.

Literatūra

Terminas ?Ispan? literatūra“ apima ne tik kūrinius, sukurtus ra?ytoj? i? Ispanijos, bet visus, para?ytus ispan? kalba. D?l istorin?s, geografin?s ir kart? ?vairov?s, ispan? literatūra yra paveikta daugelio dalyk? ir yra labai ?vairi.

Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) yra bene ?ymiausias ispan? ra?ytojas. Jo romanas ?Don Kichotas“ yra ?ymiausias kūrinys ispan? literatūroje ir vienas reik?mingiausi? Europos renesanso kultūros ra?ytini? paminkl?.

XVII a. garsiausiu baroko laikotarpio dramaturgu minimas Lop? de Vega. XX a. tarptautinio ?inomumo pasiek? ispan? poetas Federikas Garsija Lorka.

Vaizduojamieji menai

Pirmuoju reik?mingu Ispanijos dailininku Europos kultūroje tapo i? Graikijos kil?s XVI a. v?lyvojo renesanso tapytojas El Grekas. XVII a. suklest?jo Ispanijos natūralistin? tapybos mokykla. ?io baroko laikotarpio tapytojas Diegas Velaskesas laikomas vienu i?kiliausi? kūr?j? ir jo paveikslas ?Las Meninas“ ? vienu ?inomiausi? Europos dail?s istorijoje. Kiti garsūs XVII a. ispan? tapytojai: Franciskas de Surbaranas, Bartolom? Estebanas Muriljas ir Italijoje kūr?s Chos? de Ribera. Garsiausiu Ispanijos romantizmo tapytoju buvo Fransiskas Goja (1746?1828). XIX a. pabaigoje Ispanijos Barselonos mieste kūr? vienu garsiausi? Europos architekt? ?vardijamas Antoni Gaudi (1852?1926). XX a. i? Ispanijos i?kilo grup? kūr?j?, kurie laikomi vienais reik?mingiausi? modernistin?je dail?je. Tai Pablas Pikasas, Salvadoras Dali, Choanas Miro, Chuanas Grisas, Eduardas ?iljida, Antoni Tapiesas ir kiti.

• 
  Alhambra Granadoje ? Ispanijos musulmon? valdymo palikimas
• 
  Diego Velaskeso paveikslas ?Las Meninas“
• 
  Eskorialas ? istorin? Ispanijos karali? rezidencija
• 
  Antoni Gaudi projektuota ?v. ?eimos ba?ny?ia Barselonoje

Madride ?sikūr?s vienas garsiausi? pasaulio muziej? ? Prado muziejus. Kiti populiarūs muziejai: Karalien?s Sofijos muziejus ir Thyssen-Bornemisza muziejus Madride.

Sportas

1964 m. Ispanijoje vyko II Europos futbolo ?empionatas, 1982 m. – XII pasaulio futbolo ?empionatas.

Taip pat skaitykite

• Ispanijos ry?iai
• Ispanijos transportas
• Ispanijos karin?s paj?gos
• Ispanijos tarptautiniai santykiai
• Ispanijos ?vent?s

Nuorodos

Viki?odynas

Bendros nuorodos:

• Lietuvos ambasada Ispanjoje Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Ispanijos lietuvi? bendruomen? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• biblioteka.lt apie Ispanij? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Ispanijos vynai Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• supertravel.net apie Ispanij? Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• or? prognoz?^{[neveikianti nuoroda]}
• Spain (cia.gov)Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Spain profile (bbc.co.uk)
• Espa?a (facebook.com)
• Paskutin?s naujienos ir komentarai apie Ispanij? ir jos ry?ius su u?sienio valstyb?mis

?em?lapiai:

• Ispanijos fizinis ?em?lapis
• Ispanijos administracinis ?em?lapis
• Ispanijos svarbesni? keli? ?em?lapis
• Ispanija googlemaps ?em?lapyje

Laikas ir orai:

• Madrido laikas
• Ispanijos orai, (ispan? kalba), Ispanijos orai per google ?em?lap?