【动画】山西文化旅游业大动作来了，你的“旅行包”准备好了吗？

?is straipsnis apie Estijos sostin?. Apie miestel? Arm?nijoje skaitykite straipsnyje Talinas (Arm?nija).

Talinas est. Tallinn
Talino senamiestis
Talinas 59°26′0″ ?. pl. 24°45′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstyb?	Estija
Apskritis	Harju apskritis
Vals?ius	Talino vals?ius
?kūrimo data	1154 m.
Meras	Mihhail K?lvart
Gyventoj? (2024)	460 933
Plotas	159,2 km²
Tankumas (2024)	2 895 ?m./km²
Tinklalapis	www.tallinn.ee
Vikiteka	Talinas
Kir?iavimas	T?linas

百度 这两种都是古今中外派的支流；依据张之洞的格言，以中学为体西学为用的人物。

Talinas – Estijos sostin? ir svarbiausias uostas, ?sikūr?s ?alies ?iaur?je, prie Baltijos jūros Suomi? ?lankos, 80 km ? pietus nuo Helsinkio.

Pavadinimo kilm?

?odis Tallinn turi kelias etimologijas. Pla?iausiai paplit?s vardo ai?kinimas: taani linn(a) ’dan? miestas’, arba ?dan? pilis“ (1219 m. miest? u??m? ir ?m? pl?sti danai), juolab kad ir herb? miestui dav? danai savo valdymo laikais. Dar keliamos ?ios miestavard?io kilm?s versijos: tali linna ??iemos pilis“ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeit? iki tol dan?, vokie?i? ir kt. vartot? esti?kos kilm?s pavadinim? Revelis (est.: R?vala, vok. Reval:; rus.: Ревель; ?ved.: R?ffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas ? Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusi?kai vadintas Колывань (Kolyvan), Леденец (Ledenec).

Istorija

Talino antspaudas, 1340 m.

Pirmieji ?moni? gyvenvie?i? ?enklai rasti archeolog? Talino miesto centre yra apie 5000 m. senumo. Virvelin?s keramikos kultūros keramikos randama i? 2500 m. pr. m. e.

1050 m. ant Talino Toompea kalvos pastatyta pirmoji tvirtov?.

Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, jis buvo Teuton? ordino ir Danijos karalyst?s taikiniu. Kry?iaus ?ygi? metu Estijos gyventojai buvo prievarta pakrik?tyti katalikais. Danai ?iaur?s Estijoje ?sitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomen? u??m? Lindanis?s tvirtov? ir pastat? savo fort?.

1285 m. Talinas tapo ?iauriausiu Hanzos pirkli? s?jungos nariu. 1346 m. danai miest? kartu su kitomis savo valdomis ?iaur?s Estijoje pardav? Teuton? ordinui. Viduram?iais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventoj?, buvo apsuptas sienomis ir tur?jo 66 gynybinius bok?tus.

Vokietijoje prasid?jus reformacijai, Talinas tapo liuteroni?ku miestu. 1561 m. miest? ?m? valdyti ?vedija.

?iaur?s karo metu, 1710 m. Talin? u??m? Rusijos caryst?, ta?iau vietin?s savivaldos institucijos i?liko. Miestas buvo Revelio ir Estliandijos gubernij? centras. 1725 m. buvo pastatyti baroko stiliaus Kadriorgo dvaro rūmai. Revalio magistratas buvo panaikintas 1889 m. XIX a. industrializacija ir uosto pl?tra i?laik? miesto svarb?. XIX a. paskutiniaisiais de?imtme?iais sustipr?jo ir rusifikacijos pastangos.

Estijos parlamentas

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbta Estijos nepriklausomyb?s deklaracija, ta?iau v?liau miestas buvo okupuotas Vokietijos imperijos ir vyko Estijos nepriklausomyb?s karas su Soviet? Rusija. Tik 1920 m. vasario 2 d. pasira?yta Tartu taikos sutartimi Estija Soviet? Rusijos buvo pripa?inta nepriklausoma respublika. Talinas tapo ?alies sostine. II pasaulinio karo metu 1940 m. Estij? okupavo sovietai, o 1941–1944 m. – naciai. Naciams pasitraukus 1944 m. Soviet? S?junga v?l u??m? Estij?.

1980 m. Talinas buvo vienu i? Vasaros Olimpini? ?aidyni? miest?. Priemiestyje Piritoje vyko olimpin?s regatos var?ybos. 1991 m. Talinas v?l tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

• Toompea (?Katedros kalva“) – buv?s miesto vald?ios centras. ?iais laikais ?ia i?sid?s?iusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
• Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. pabaigos nebuvo sujungtas su Katedros kalva, kuri laikyta atskiru miestu.
• Est? miestas, besidriekiantis pie?iau senamies?io. ?ia gyveno daugiausia estai, kurie miesto dauguma tapo tik XIX a. viduryje, skai?iumi pralenk? Baltijos vokie?ius.

Per savo istorij? miestas ne kart? buvo u?pultas, nusiaubtas ir sugriautas. Nors ir patyr?s didelius soviet? bomabardavimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, did?ioji dalis Senamies?io i?liko. 1997 m. Talino Senamiestis (?skaitant ir Toompea) tapo UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektu.

Geografija

Talinas i?sid?st?s ?iaur?s vakar? Estijoje, pietin?je Suomijos ?lankos pakrant?je. Miesto apylink?se yra Ulemist?s e?eras (plotas 9,6 km2), tiekiantis did?i?j? dal? g?lo vandens. Harku – antras pagal dyd? Talino miesto ribose esantis e?eras (plotas 1,6 km2). Per Talino pakra?t? teka tik viena up? – Pirita, kurios vaizdingas sl?nis saugomas. Miest? supa kalkakmenio uolos. Auk??iausia miesto vieta – 64 m (Nym?s rajone, miesto pietvakariuose). Kranto linijos ilgis – 46 km. I?siki?a 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakum?e.

Klimatas

Talino klimatas
M?nuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Auk??iausia °C	9,2 (2007)	10,2 (1990)	15,9 (2007)	25,2 (1989)	29,7 (1958)	31,2 (1964)	32,3 (1936)	31,2 (1936)	28,5 (1938)	21,8 (1981)	13,4 (1967)	10,7 (2006)	32,3 (1936)
Vid. auk??iausia °C	?0,9	?1,4	2,8	8,0	15,2	18,6	20,6	19,5	13,7	8,8	3,6	0,2	9,1
Vid. temperatūra °C	?4,5	?5,0	?1,6	3,5	9,9	14,2	16,5	15,5	10,6	6,1	1,4	?2,3	5,4
Vid. ?emiausia °C	?6,3	?7,1	?3,7	0,4	6,1	9,7	12,4	11,6	6,9	3,5	?0,7	?4,6	2,3
?emiausia °C	?31,4 (1987)	?31,0 (1940)	?26,2 (1978)	?17,2 (1941)	?4,3 (1978)	0,0 (1966)	4,4 (1965)	1,7 (1966)	?4,7 (1973)	?10,5 (1979)	?21,3 (1965)	?32,2 (1978)	?32,2 (1978)
Krituliai mm	50	31	32	34	35	58	79	85	86	72	74	60	696
Duomenys: Talino klimatas 2009 01 16

Administracinis skirstymas

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas ? 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Ivano Aivazovskio paveikslas Talino uostas 1845 m.

Miesto panorama i? ?v. Olafo ba?ny?ios

Tomp?jos pilis

Talino centras vakare

Talino Dain? ?vent?s estrada

Talino uostas

Apygarda	Plotas	Gyventoj? sk.
Haberstis	18,6 km2	35 000
Kesklinas	28,0 km2	34 985
Kristyn?	9,4 km2	27 531
Lasnamej?	30,0 km2	108 644
Mustamej?	8,0 km2	62 219
Nem?	28,0 km2	35 043
Pirita	18,7 km2	8507
Vakar? Talinas	17,3 km2	52 573

Gyventojai

2005 m. kov? Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8 %) ne Europos S?jungos pilie?i?, lyginant su kitomis ES sostin?mis. Sovietme?iu, siekiant i?skirstyti tautas ir ma?inti nacionalizm?, ? Talin? atvyko nema?ai slav? taut? atstov?. 54,8 % Talino gyventoj? yra estai, 36,6 % – rusai, 3,6 % – ukrainie?iai, 1,9 % – baltarusiai, 3,1 % – kit? taut? atstovai. Mieste galima susi?nek?ti ne tik esti?kai, bet ir suomi?kai, rusi?kai, angli?kai.

Lietuviai

Pirmaisiais mieste gyvenusiais lietuviais laikomi 1831 m. sukilimo dalyviai, i?tremti dirbti Revelio uosto statybose. XIX a. pabaigoje mieste gyveno keli lietuvi? inteligentai (Jonas Jablonskis, Jonas Jurgis Bulota, Andrius Bulota), mok?si lietuvi? studentai, veik? lietuvi? sporto klubas. 1917 m. mieste ?kurta Talino lietuvi? savi?alpos ir ?vietimo draugija. 1980 m. ?steigta Estijos lietuvi? draugija, 1990 m. pertvarkyta ? Estijos lietuvi? bendruomen?. 1939 m. mieste gyveno apie 100, 1989 m. – 1052 lietuviai.

Ekonomika

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstil?s, maisto (ypa? ?uvies), ma?in? ir kita pramon?. Spar?iai vystomos naujosios technologijos. Veikia ?Vi?iūn? grup?s“ gamybos ?mon?.

Transportas

• Mieste galima keliauti autobusais, troleibusais ir tramvajais. Kitas miesto dalis galima pasiekti ir elektriniais traukiniais. Automobili? eismas senamiestyje ribojamas.
• ? rytus nuo miesto centro yra tarptautinis Talino oro uostas i? kurio vyksta skryd?iai ? Helsink?, Amsterdam?, Berlyn?, Briusel?, Kopenhag?, London?, Kijev?, Milan?, Maskv?, Stokholm?, Var?uv?. Be to, i? uosto ? Helsink? kursuoja sraigtasparniai.
• I? Talino Via Baltica keliu galima pasiekti Ryg?, Kaun?, Var?uv?. Ryt? link kelias (rekonstruojamas ? autostrad?) veda pro Narv? ? Sankt Peterburg?. Taip pat keliai ? kitus Estijos miestus: Tartu, Viljand?. Tarptautin?s autobus? linijos Talin? jungia su Pabaltijo ?ali? miestais (Ryga, Kaunu, Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakar? Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.).
• I? Talino uosto keltai plaukia ? Helsink?, Stokholm?, Aland? salas, Sankt Peterburg?, Rostok?.

Turizmas

1997 m. Talino senamiestis ?trauktas ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra??. Jau sovietme?iu Talinas buvo svarbus turizmo centras. Estijai i?kovojus nepriklausomyb?, o ypa? po to, kai ?stojo ? ES, turist? srautas dar labiau padid?jo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

• Toompea – auk?tutinis miestas, vyskupyst?s centras. ?ia yra Toompea bok?tas, Estijos parlamentas (buv. Tomp?jos pilis), liuteron? katedra ir ?spūdingas Talino Aleksandro Nevi?kio soboras (pastatytas carin?s Rusijos valdymo laikais; parapijai priklauso ?aliojo turgaus koply?ia). Per ?i? kalnuot? miesto dal? veda siauros gr?stos gatvel?s, atsiveria ?spūdingos senamies?io panoramos.
• ?emutinis miestas – ?ia gausu ilg? miesto istorij? menan?i? viet?. Svarbiausia ?emutinio miesto dalis – Talino rotu?? ir Rotu??s aik?t?. Vienas ?inomiausi? – Did?iosios gildijos pastatas (1410 m.), kuriame ?sikūr?s Estijos istorijos muziejus. Taip pat itin ?ymus objektas – ?v. Olafo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549–1625 m. buvo auk??iausias pasaulyje pastatas (124 m).
• Kadriorg – 2 km ? pietus nuo miesto centro esantys buv? Petro I rūmai. Dabar ?ia ?sikūr?s Estijos meno muziejus.
• Pirita – 2 km ? ?iaur?s rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per j? teka Pirito up?. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bok?tas. 1980 m. Maskvos Olimpini? ?aidyni? metu ?ia vyko olimpin?s regatos var?ybos.
• Talino zoologijos sodas, veikiantis nuo 1939 m., u?imantis 89 ha teritorij?.

?vietimas

Talino technikos universiteto pagrindinis ??jimas

Svarbiausios miesto ?vietimo ?staigos:

• Talino technikos universitetas
• Talino Pedagoginis Universitetas
• Estijos Dail?s Akademija
• Estijos Kra?to Apsaugos Akademija
• Estijos Evangelik? Liuteron? Ba?ny?ia (teologijos institutas)
• Estijos Verslo Mokykla

Sportas

Futbolas

Mieste veikia ar anks?iau gyvavo ?ie futbolo klubai:

• FC Ajax Lasnam?e
• Dokker Tallinn
• JK Dünamo Tallinn
• Dvigatel Tallinn
• Esta Tallinn
• JS Estonia Tallinn
• FC Flora Tallinn
• JK Tallinna Kalev
• FC Lantana Tallinn
• FC Levadia Tallinn
• FC Levadia-2 Tallinn
• Merkuur Tallinn
• JK N?mme Kalju
• FC Norma Tallinn
• Puhkekodu Tallinn
• JK Tallinna Sadam
• Sirius Tallinn
• SK Tallinna Sport
• Tallinna JK
• Tempo Tallinn
• FC TVMK Tallinn
• JK Vall Tallinn
• KSK Vigri Tallinn
• V?itleja Tallinn

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Talinas yra u?mezg?s partneryst?s ry?ius:

Dartfordas, Did?ioji Britanija Niukaslis, Did?ioji Britanija Los Gatosas, JAV Anapolis, JAV Torontas, Kanada Pekinas, Kinija ?verinas, Vokietija Kilis, Vokietija Groningenas, Nyderlandai

Viena, Austrija Gentas, Belgija Venecija, Italija Florencija, Italija Malm?, ?vedija Stokholmas, ?vedija Helsinkis, Suomija Kotka, Suomija Portlandas, JAV

Turku, Suomija Ryga, Latvija Vilnius, Lietuva Kijevas, Ukraina Odesa, Ukraina Maskva, Rusija Sankt-Peterburgas, Rusija

Nuorodos

• Oficiali svetain?
• Miesto internetin? svetain?
• Wikivoyage:Tallinn
• Talino oro uostas
• Nuotrauk? galerija
• Turistinis gidas
• Talino auk?tesni? pastat? diagrama

?altiniai

Viki?odynas