差22元!海口一市民信用卡还款不足 被罚息近600元
Sefardai (hebr. ??????????? = Sfaraddim, isp. ?yd. Sefaradies) – ?ydai, viduram?iais gyven? dabartin?je Ispanijoje ir Portugalijoje, bei j? palikuonys, tradici?kai vartoj? arba tebevartojantis ladino kalb? (ispan? kalbos forma).[1][2] Turi savit? literatūr?, religinius papro?ius (kitaip nei a?kenaziai, sefardai laikosi ne Palestinos, bet Babilono ?yd? ritual?; sefardais pradedami vadinti ir kit? kra?t? kilm?s ?ydai, per?m? sefard? ritualus).[3] Dabar did?iausios sefard? bendruomen?s gyvena Izraelyje, Prancūzijoje, JAV, Ispanijoje, Argentinoje, Brazilijoje.
?odis sefardai kildinamas i? biblin?s ?alies Sefarado (hebr. ??????? = Sfarád), kuri tapatinama su Ispanija.[4]
Kad ?yd? būta Pir?n? pusiasalyje, liudijama jau rom?n? ?altiniuose. Ten jie gal?j? pasitraukti vengdami Babilono nelaisv?s, v?liau pakliūti kaip prekeiviai. Pir?n? pusiasal? u??mus vizigotams ir ?iems atsivertus ? katalikyb?, prasid?jo ?yd? persekiojimas, ?mimas ? vergij? – ?ie b?go ? ?iaur?s Afrik? ir kolaboravo su musulmonais. VIII a. musulmonams ?kūrus al Andalūzij?, sefard? kultūra suklest?jo, ?ydai smarkiai prisid?jo pl?tojant mauri?k?j? kultūr? – dirbo gytytojais, vert?jais, prekybininkais, mokslininkais. XI–XII a. ?yd? ir musulmon? santykiai ?m? prast?ti, o rekonkistos laikais nema?ai ?yd? pasitarnavo krik??ionims, pad?dami u?kariauti arab? valdas.
Iki XV a. didel?s ?yd? bendruomen?s gyveno Pir?n? pusiasalyje, sukūr? savit? kultūr?, per?m? ispan? kalb?. Dalis j?, prisitaikydami prie krik??ioni? spaudimo, atsivert? ? krik??ionyb? (vadinamieji converso). 1492 m. kovo 31 d. Ispanijos valdovai – Izabel? I ir Ferdinandas II – pasira?? ?sak?, kuriuo ?pareigojo i? Kastilijos ir Aragono karalyst?s i?tremti visus ?ydus.[5] Pir?n? pusiasalio ?ydai arba tur?jo priimti katalikyb?, arba i?sikeldinti i? ?alies. Skai?iuojama, kad ? krik??ionyb? per?jo ~200 000 ?yd?, kiti i?sik?l? arba buvo i?varyti.[6]
1492 m. daug sefard? perb?go ? Portugalij?.[7] I? Pir?n? pusiasalio sefardai ?m? keltis ? ?vairius kra?tus: vieni patrauk? ? Vidur?emio jūros pakrantes, ypa? ? Osman?, kurie buvo palankūs ?ydams, valdas: Marok?, Egipt?, Graikij?, Turkij?, Balkanus, Sirij?, kiti persik?l? ? Ispanijos bei Portugalijos valdas Lotyn? Amerikoje (? Brazilij?, Kolumbij?, Meksik?, Venesuel? ir kt.), v?liau dalis i?vyko ? Nyderlandus ir kitas Europos ?alis, JAV.[8] Ma?esnioji dalis sefard? liko Pir?n? pusiasalyje kaip atsivert?liai ? krik??ionyb? (conversos), i? j? dalis slapta praktikavo judaizm? (vadinamieji marranos).
Sefard? bendruomen? v?l smarkiai i?skaidyta XX a.: per Holokaust? sunaikintos didel?s Graikijos, Jugoslavijos, Bulgarijos bendruomen?s, tuo tarpu ?iaur?s Afrikoje ?ydai nukent?jo ma?iau. Visgi, XX a. vid. kilus Al?yro, Maroko, Tuniso nepriklausomyb?s kovoms, daugelis j? pasitrauk? ? Prancūzij?, Ispanij?. Sukūrus Izraelio valstyb?, dalis pasaulio sefard? pasitrauk? ? j?.
~20 % ?iuolaikin?s Ispanijos gyventoj? geneti?kai yra kil? i? sefard?.[9] U?dara sefard? (vadiniam?j? ?uet?) bendruomen? (~18 000 ?moni?) i?liko Maljorkoje.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Сефарды, Большая советская энциклопедия, T. XXIII (Сафлор—Соан). – Москва: Советская энциклопедия, 1976
- ↑ Kas yra pavadinama terminais ?a?kenaziai“ ir ?sefardai“?[neveikianti nuoroda]. VLKK. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Sefardai. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2012
- ↑ Sephardim, jewishvirtuallibrary.org
- ↑ ?The Edict of Expulsion of the Jews – 1492 Spain“. Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
- ↑ Pérez, Joseph (2013). Historia de una tragedia. La expulsión de los judíos de Espa?a. p. 115.
- ↑ Kayserling, Meyer. História dos Judeus em Portugal. Editora Pioneira, S?o Paulo, 1971
- ↑ Sephardi. (angl.) Online Encyclopedia. Based on the 11th Edition Encyclopedia Britannica, first published in 1911. Interaktyvi.
- ↑ ?Sefardíes y moriscos siguen aquí“. El País