海南文昌海滩发现死亡座头鲸 将制成骨骼标本

Aves
Pauk??i? (Aves) ?vairov?
Mokslin? klasifikacija
Karalyst?: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klada: Ornithurae ( Ornithurae) Klas?: Pauk??iai ( Aves)
Binomas
Aves Linnaeus, 1758

Apie kaim? Kai?iadori? rajone ?r. Pauk??iai (Kai?iadorys).

百度 据悉，灰熊主教练比斯科塔夫和核心巨星小加索尔，当时都不在更衣室里。

Pauk??iai (Aves) – specializuota auk?tesni?j? stuburini? klas?. Tai dvikojai, ?iltakraujai, kiau?inius dedantys stuburiniai, kuriems būdingos plunksnos, sparnais virtusios priekin?s galūn?s, bedan?iai snapai ir tu??iaviduriai kaulai. Pauk??iams būdinga sud?tinga nerv? sistema, d?l kurios jie lengviau orientuojasi aplinkoje, pastovi ir auk?ta (38–45 °C) kūno temperatūra, kuri atsirado d?l pagreit?jusios med?iag? apykaitos bei patobul?jus termoreguliacijai. Veisimasis, palyginti su ropliais, taip pat tobulesnis (peri kiau?inius, jauniklius maitina ir saugo). Daugelis sugeba skraidyti panaudodami labai lengvas ir reguliariai kei?iamas plasnojam?sias ir vairuojam?sias plunksnas. Pauk??iai gyvena visuose ?emynuose, ir ?iuo metu pasaulyje aptiktos 10426 pauk??i? rū?ys. Bet d?l ?moni? veiklos, dabar apie 1200 pauk??i? rū?i? yra i?kil?s pavojus i?nykti, o 120–130 pauk??i? rū?i? i?nyko per ?monijos istorijos laikotarp?. ?skaitant vienkartinius steb?jimus, Lietuvoje aptinkama ma?daug 390 pauk??i? rū?i? (Lietuvos pauk??i? rū?i? s?ra?as). Pauk??i? klas? yra labai diferencijuota: vieni pauk??iai minta nektaru, kiti s?klomis, vabzd?iais, ?uvimis ar kitais pauk??iais, smulkiais ar stambesniais ?induoliais. Did?ioji dalis pauk??i? gali skraidyti, ta?iau yra ir neskraidan?i? rū?i? (pvz., pingvinai, kiviai). Pauk??ius tiria zoologijos mokslo ?aka ornitologija.

Kilm?

Archeopteriksas

Pauk??iai vyst?si v?lyvojo triaso ir juros laikotarpiu. Jie evoliucionavo i? dinozaur? teropod?, tiksliau i? maniraptori? grup?s. Vienas pauk??i? kilm?s i? dinozaur? ?rodym? – XIX am?iaus pabaigoje rastos juros periode gyvenusios primityviausios ?inomos pauk??i? rū?ies archeopterikso (Archaeopteryx) liekanos. Jis kaip ir ?iandieniniai pauk??iai tur?jo sparnus. ?ios rū?ies liekanos buvo rastos Solnfoheno v?lyvosios juros nuogulose. Jis buvo pavadintas pagal savo plunksnas: Archaeopteryx rei?kia senovin?s plunksnos arba ?archainiai“ sparnai. Ar Archaeopteryx gali būti laikomas tiesioginiu pauk??i? prot?viu, iki ?iol n?ra galutinai ai?ku. Kiti kreidos periodo pauk??iai – Confuciusornithidae, Enantiornithes, Ichthyornis, Hesperornithiformes, nemok?j? skraidyti, bet s?kmingai skland?.

Anatomija ir fiziologija

Pauk??iai yra specializuota auk?tesni?j? stuburini? grup?, prisitaikiusi skraidyti. Geneti?kai pauk??iai yra artimi ropliams ir laikomi progresyvia pastar?j? at?aka. Pauk??i? sud?tingesn? nerv? sistema, greitesn? med?iag? apykaita, o kūno danga geriau sulaiko ?ilum? ar saugo nuo ?al?io, j? veisimosi būdas taip pat tobulesnis.

Oda ir jos dariniai

Pauk??i? oda plona ir sausa, d?l to skryd?io metu lengvai juda raumenys. Odoje n?ra liauk?, i?skyrus antuodegyje esan?i? pasturgalin? liauk?. Snapas sudarytas i? tvirtos ragin?s mak?ties. Jo forma labai priklauso nuo maisto rū?ies ir nuo maisto pa?mimo būdo.

Pir?tai su nagais, taip pat pastaibis apaug?s ?vynais, kurie savo sandara pana?ūs ? ropli?. Pl??ri?j? pauk??i? nagai būna dideli ir a?trūs, o med?iuose gyvenan?i? rū?i? – plonesni ir ilgesni, nes tokiais nagais pauk?tis geriau i?silaiko ant ?ak?. B?giojan?i? pauk??i?, toki? kaip strutis, nagai platūs ir plok?ti. Jie yra tikras ginklas.

Būdingiausias pauk??i? raginis darinys – plunksnos. I? prad?i? i?sivysto pūkin?s plunksnos, kurios greitai virsta kontūrin?mis. Jaunikliai paprastai būna nery?ki? spalv?, patel?s taip pat, o patin? ?is apdaras gana spalvotas. Pauk??io kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugan?iomis nuo mechanini? pa?eidim?. Jos taip pat svarbios kūno ?ilumai palaikyti.

Plunksnos yra negyvas darinys, tod?l jos susid?vi, i?blunka ir kei?iamos naujomis. Suaug? pauk??iai ?eriasi 1–3 kartus per metus, ypa? pasibaigus veisimosi periodui. Kad ne?mirkt?, plunksnos tepamos antuodegyje esan?ios pasturgalin?s liaukos i?skiriamu sekretu. ?i liauka ypa? svarbi ??siniams pauk??iams, tuo tarpu vi?tini?, karveli? – sunykusi, o stru?i? ir eini? – visai redukuota.

Skeletas ir raumenys

Pauk??i? skeletas pritaikytas skraidyti, tod?l daugelis kaul? pripildyti oro, o kaul? ?iulpai i?nyk?. Kaulai sudaro 8–9 proc. pauk??i? kūno svorio (palyginimui, kai kuri? ?induoli? rū?i? kaulai sudaro 30 proc. kūno svorio). Kakl? sudaro 11–25 slanksteliai, jis labai lankstūs. Krūtin?s slanksteliai tarpusavyje susin?r? nejudamai. ?onkauliai su kablin?mis ataugomis, apatin?je dalyje prisitvirtin? prie krūtinkaulio, kurio apa?ioje yra stambi ketera. Prie keteros prisitvirtin? stambūs poriniai raumenys, nuleid?iantys sparnus. Silpnesni poraktikauliniai raumenys sparnus pakelia. Pauk??i? gerai i?vystyti kaklo ir krūtin?s raumenys, tarp?onkauliniai raumenys kei?ia pauk??io krūtin?s l?stos apimt? jam kv?puojant.

Kry?mens dal? sudaro 11–12 suaugusi? slanksteli?, uodegos – 6–9 laisvi slanksteliai. Be to, uodegos dalyje yra ? vir?? pariesta kaulin? atauga, prie kurios tvirtinasi vairuojamosios plunksnos.

Kaukol?s kaulai vientisi, be siūli?, su didel?mis akiduob?mis. Snapas sudarytas i? antsnapio ir posnapio.

Pe?i? juost? sudaro raktikauliai, varnakauliai ir ment?s. Visi ?ie kaulai svarbūs kaip tvirta atrama sparnams. Sparno skeletas sudarytas pagal penkiapir?t?s galūn?s plan?. Tik i?lik? trys pir?tai, o kiti kaip ir laisvi rie?o kaulai yra suaug?.

Pauk??i? dubuo atviras, nes gaktikauliai su s?dynkauliais nesusijungia. Tai yra susij? su d?jimu, kad lengviau gal?t? praleisti kiau?in? stambiu kietu kevalu.

?launikaulis ir blauzdikaulis ilgi, ?launies raumuo tvirtas. ?eivikaulis sunyk?s ir priaug?s i?ilgai blauzdikaulio. Suaug? ?iurnakauliai sudaro pastaib?. Kojos da?niausiai keturpir?t?s, pirmasis pir?tas atlenktas atgal.

Nerv? sistema ir jutimo organai

Pauk??i? gerai i?sivys?iusios priekin?s ir vidurin?s smegenys bei smegen?l?s. Nuo galvos smegen? atsi?akoja 12 por? nerv?. Akys – svarbiausi orientacijos erdv?je organai, taip pat gerai i?vystyta klausa. Klausos organ? sudaro vidurin? ir vidin? ausis, tuo tarpu i?orin? ausis menkai i?sivys?iusi, nes būgnin? membrana yra tik negilioje ?duboje.

Ypa? svarbi klausa naktiniams pauk??iams. Uosl? i?sivys?iusi silpnai. Ger? uosl? turi kiviai, j? snapo gale yra ?nerv?s. ?ie pauk??iai aktyvūs nakt? ir maisto ie?ko uosdami. Skonio organus sudaro ?io?i? gilumoje esantys skonio svogūn?liai. Be to, ?iotyse ir prie pasturgalin?s liaukos, kloakoje ir raumenyse yra lyt?jimo kūneli?.

Vir?kinimo organai

Sekretoriniai pauk??iai turi galing? snap?

Pauk??i? snapas yra vir?utinio ir apatinio ?andikaulio pailg?jimas. Snap? dengia ragin? mak?tis (ramfoteka). ?iuolaikiniai pauk??iai dant? neturi, j? snapo forma labai ?vairi ir priklauso nuo mitybos. Burnos ertm?je yra lie?uvis; ?ia atsiveria ir seili? liaukos. Kai kuri? pauk??i? seili? liaukos gerai i?sivys?iusios. Seil?s gali būti naudojamos statant lizd?. Pavyzd?iui, salanganos vis? lizd? padaro i? seili?.

Pauk??i? stempl? apatin?je dalyje praplat?jusi ir vadinama gū?iu (lot. ingluvies). Skrandis sudarytas i? 2 dali? – liaukin?s ir raumenin?s. Liaukin?je dalyje i?skiriamas liauk? sekretas, kuris pradeda vir?kinti maist?, o raumenin?je dalyje sutrinami grūdai, s?klos, nes jis i?klotas ragine kutikula. Be to, ?ia būna praryt? akmenuk?. Tokiame skrandyje kietas maistas sumalamas kaip girnomis.

I? skrand?io maistas patenka ? plon?j? ?arn?. Pradin? jos atkarpa vadinama dvylikapir?te ?arna, ? kuri? atsiveria kasos ir kepen? latakai. Tarp plonosios ir storosios ?arnos yra pora akl?j? ataug?. Jose bakterijos gamina vitaminus ir celiulioz? skaidan?ius fermentus. Storoji ?arna trumpa, atsiveria ? kloak?.

Kv?pavimo organai

Pauk??i? kv?pavimo sistema yra viena sud?tingiausi? i? vis? organizm?. Pauk??iams būdingas ?dvigubas kv?pavimas“, nes jie turi du pagrindinius kv?pavimo organus – nedidelius plau?ius ir oro mai?us. Pauk??iui ?kvepiant, apie 75 % oro patenka tiesiai ? ?iuos oro mai?us, i?kvepiant, ?is oras patenka ? plau?ius. Tod?l plau?iai gauna oro tiek ?kvepiant, tiek i?kvepiant.

Kraujotakos sistema

Kraujotakos sistema nedaug skiriasi nuo ?induoli? ar ropli?, bet yra prisitaikiusi skraidymui. ?irdis yra didesn?, nes pauk??i? med?iag? apykaita spartesn?. ?irdies plakimo da?nis priklauso nuo pauk??io dyd?io: stru?io ?irdis plaka 178 kart?, vi?tos – 312, ?virblio – 460, kolibrio – daugiau kaip 1000 kart? per minut?. Ma?esni? pauk??i? ?irdis turi atlikti sunkesn? darb?, kad palaikyt? reikiam? kūnui ?ilum?. Vis? ?inom? pauk??i? rū?i? kūno temperatūra yra pastovi, ji yra auk?tesn?, negu ?induoli?. Vidutini?kai ji yra 42,2 laipsnio.

Pauk??i? kraujotakos būdingiausias po?ymis – visi?kai atsiskyr? ?irdies de?inioji venin? ir kairioji arterin? pus?s. I? dviej? aortos lank? i?liko tik de?inysis, kuris prasideda kairiajame skilvelyje. Galutinai susiformavo du kraujo apytakos ratai; arterinis ir veninis kraujas nesimai?o, tod?l organai aprūpinami tik arteriniu krauju. Tai pagerina med?iag? apykait?, padidina organizmo gyvybingum?.

?alinimo organai

Pauk??iai kaip ir ropliai turi didelius, triskiau?ius, ? duben? ?sispraudusius inkstus. ?lapimas teka 2 ?lapimtakiais ? kloak?. ?lapimo pūsl?s n?ra. Pagrindinis ?lapimo produktas – ?lapimo rūg?tis, kuri ma?ai tirpsta vandenyje. Kloakoje i? ?lapimo vanduo yra rezorbuojamas, tod?l beveik visa ?lapimo rūg?tis i?krenta balt? nuos?d? pavidalu ir susimai?o su i?matomis. D?l tokio vandens taupymo kai kurie pauk??iai visai negeria vandens ir gali gyventi net dykumose. Be to, pauk??iai neturi prakaito liauk?.

Lytiniai organai ir vystymasis

Pauk??i? patinai turi por? pana?i? ? pupel? s?klid?i?, kurios ramyb?s būsenoje labai ma?os, bet at?jus veisimosi periodui j? tūris stipriai padid?ja (pvz., varn?no iki 1500 kart?). Prie s?klid?i? yra po nedidel? prielip? (epididymis) – tai pirmini? inkst? liekana. Nuo j?, lygiagre?iai su ?lapimtakiais, t?siasi pora s?klataki?, atsiverian?i? ? kloak?. Daugelis pauk??i? patin? neturi kopuliacijos organ? ir kopuliuojant s?kla perduodama tiesiog i? patino kloakos ? patel?s kloak?. Pateli? funkcionuoja tik kairioji kiau?id? ir kairysis kiau?intakis. Tod?l patelei lengviau produkuoti stambius kietu kevalu kiau?inius, kurie ilgai būna kiau?intakyje. Kiau?id? ?alia inksto, art?jant veisimosi laikotarpiui ji padid?ja, nes br?stan?iose kiau?ial?st?se (oocituose) kaupiasi daug trynio.

Prisitaikymas skraidyti

Pauk??iai gyvena ir inkiluose

Pauk??iai yra vieninteliai gyvūnai su plunksnomis, kurios i?laiko kūno ?ilum? ir yra reik?mingos skraidymui. Pauk??i? sugeb?jimas skraidyti priklauso nuo j? sparn? formos. Sparnai i?lenkti galuose ir plok?ti prie pagrindo. Tokia forma vadinama aerodinaminiu pavir?iumi. L?ktuv? sparnai yra tokios pat konstrukcijos. Pauk??iui skrendant, oras srūva vir? sparno galo. Jis srūva gana greitai, tod?l sparn? slegia nestipriai. Oras po sparnu spaud?ia daug stipriau. Jis kelia sparn? auk?tyn, atsiranda taip vadinama keliamoji j?ga, tod?l pauk?tis i?silaiko ore.

Pauk??i? kaulai tu??iaviduriai, tod?l lengvi. Did?iulis pauk??i? krūtinkaulis laiko stiprius plasnojamuosius raumenis. Stambi? pauk??i?, toki? kaip ereli?, kir? sparnai vis? laik? i?tiesti. Skl?sti auk?tyn ir ?emyn jiems padeda kylan?ios arba besileid?ian?ios oro srov?s.

Dauguma pauk??i? skrisdami plasnoja sparnais. Taip po sparnais padid?ja keliamoji j?ga. Kolibriai plevena prie?ais ?ied?, labai greitai judindami sparnus a?tuoniuk?s pavidalo mostais.

Uodegos plunksnos naudojamos vairavimui, pusiausvyrai ir stabdymui. Nor?dami suma?inti greit? ir nusileisti, jie padidina sparn? kamp?, ir i?skleid?ia plunksnas. Tada oras praeina pro sparnus ir po jais suma??ja keliamoji j?ga.

Sparn? plunksnos did?iausios. Kart?, ar du kartus per metus jos i?krenta ir i?dygsta naujos. Jos padeda pauk??iui skristi. Dauguma pauk??i? kei?ia tik kelias plunksnas, kad gal?t? skraidyti.

Veisimasis

Did?iosios anties patinas veisimosi periodu

Veisimasis gerokai sud?tingesnis nei ropli?. Pauk??iai krauna lizdus, per?dami gina juos nuo gentaini? ar ?sp?ja juos ?iulb?jimu. Lizdai būna labai ?vairūs – nuo duobut?s ant ?em?s iki did?iulio ?ak? raizginio med?io vir?ūn?je. Kiau?inius ?ildo kūnu, tod?l gemalai vystosi greitai. I?siritusius jauniklius t?vai globoja, maitina ir gina nuo prie??.

Daugeliui pauk??i? rū?i? būdingas lytinis dimorfizmas. Da?niausiai patinai būna u? pateles stambesni, ry?kesni? spalv?, turi geriau i?sivys?ius? balso aparat?. Vien? pauk??i? patinai būna spalvingi vis? laik? (vi?tini?, juodagalv?s sniegenos), kit? pakei?ia plunksn? dang? ir tampa spalvingesni tik veisimosi periodu, o v?liau apdaras tampa kuklesnis (an?i?, gaiduko, rojaus pauk??i?). Kai kuri? sakalini? pauk??i? ir kit? patinai būna smulkesni u? pateles. Kit? pauk??i? patinai ir patel?s i?ori?kai nesiskiria (pingvin?, audrapauk??i?, pel?d?, varnini?).

Pauk??iai būna tiek poligamai, kai patinai susitinka su patel?mis tik kopuliacijai (tetervinai, namin?s vi?tos, gaidukai), tiek monogamai, kai jungiasi ? poras ir laikosi kartu bent iki per?jimo prad?ios (dauguma an?i?) arba kol pradeda skraidyti jaunikliai (daugelis pauk??i?). Kai kuri? monogam? poros būna pastovios daugel? met? (stambi? vanagini?, pel?d?, ??s?, gulbi?, gandr?).

Pauk??iams veisimosi periodo prad?ioje būdingos tuoktuv?s. Tuo metu patinai bando patraukti pateli? d?mes? ne?prastomis pozomis, judesiais bei skryd?iais, pa?iau?tomis plunksnomis, skleid?iamais ypatingais garsais. Kiekvienos rū?ies tuoktuv?s yra specifin?s. Sud?tingiausios būna poligamini? pauk??i?. Per tuoktuves ?vyksta kopuliacija.

Daugumos rū?i? pauk??iai suka lizdus. Menkiausi būna perin?i? ant ?em?s pauk??i? lizdai. L?lys lizdo visai nedaro, kiau?inius deda tiesiog ant ?em?s. ? nedidel? duobut? ?em?je kiau?inius deda strutis, ?uv?dros, ?vairūs tilvikiniai pauk??iai. Ne?siruo?ia lizdo ir perin?ios uoksuose pel?dos bei ?alvarniai. Geniai i?sikala uoksus, o urvin? kreg?d? ir tul?ys ?laituose kasa gilius urvus. Dauguma pauk??i? lizdus ?sirengia i? ?vairi? med?iag?. Tetervinai ir fazanai lizd? i?kloja sausa ?ole. Gandrai panaudoja storokas ?akas. Kreg?d?s lizdus pastog?se bei lang? kampuose lipdo i? sumai?yt? su seil?mis ?emi?. Pietry?i? Azijos salangos lizd? ant sta?i? uol? lipdo tik i? seili?.

Dalis pauk??i? savo kiau?ini? neperi. Did?iakoj?s vi?tos juos u?kasa ? kar?t? sm?l? ar ? patino paruo?t? pūvan?i? lap? krūv?. Kai kuri? rū?i? patel?s paki?a savo kiau?inius per?ti kitiems pauk??iams. Toks lizdinias parazitizmas būdingas gegutei ir kai kuriems Afrikos ir Amerikos ?virbliniams pauk??iams.

D?tyse būna nuo 1 iki 20 kiau?ini?. Po vien? kiau?in? per metus deda kiviai, stambiausi pingvinai, albatrosai, dauguma alk?. Labiausiai d?slūs yra perintys ant ?em?s pauk??iai – vi?tiniai ir antys. Per?jimo metu daugeliui pauk??i? atsiranda perimosios d?m?s – plikoje odoje būna daugiau kraujo kapiliar?. Paprastai peri abiej? ly?i? pauk??iai. Kai kuri? peri tik patel? (antys, vi?tiniai, lak?tingala), arba tik patinas (kiviai, kazuarai, plaukikas).

Pauk??i? jaunikliai būna dviej? tip?. Perin?i? ant ?em?s kivi?, stru?i?, vi?tini? ir ??sini? jie i?sirita apaug? pūkais, ?valūs. Nuo pirmos dienos juos ved?ioja patel?, o kivi? ir stru?i? – patinas. Gerai i?sivyst? jaunikliai i?sirita ir kai kuri? prie vandens gyvenan?i? pauk??i?: krag?, nar?, ??sini?, vandens vi?t?, kir?. Kit? pauk??i?, tarp j? ir t?, kuri? lizdai yra med?iuose, jaunikliai paprastai būna nerangūs, tod?l ilgai tūno lizde. Tokie jaunikliai vadinami lizdatupiai. Pingvin?, audrapauk?tini?, gandrini?, vanag? ir pel?d? jie i?sirita gausiai pūkuoti ir regintys. Ta?iau kiti lizdatupiai jaunikliai (?virblini?, geni?, karveli?, ?alvarnio) i?sikala bej?giai, beveik pliki ir akli. Tokius suaug?liai maitina, ?ildo ir saugo nuo perkaitimo.

Garsai ir ?iulb?jimas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pauk??i? giedojimas.

Pauk??iai ?vairiais garsais ir giedojimu da?niausiai palaiko tarpusavio ry?ius, vilioja kitos lyties individ? ar atbaido nuo per?jimo vietos konkurent?. Tokie garsai, ir taip pat sud?tingas ?iulb?jimas, da?niausiai paveldimi. Ta?iau daugelio giesminink? ?iulb?jimui turi ?takos ir pa?aliniai garsai. Juos dar lizduose jaunikliai ?simena i? ?iulb?jusi? gentaini? ar net kit? pauk??i?.

Pauk??i? sistematika

Pauk??i? sistematika pateikta remiantis IOC World Bird List v2019 s?ra?u. ?i klasifikacija i?skiria 40 būri?, 252 ?eimas, 2353 gentis, 10 806 gyvuojan?ias ir 158 i?nykusias pauk??i? rū?is ?alia būri?, lau?tiniuose skliausteliuose ([]) nurodomas rū?i? skai?ius:

• Infraklas? Palaeognathae
  • Antbūris Struthionimorphae
    • Būrys: Struthioniformes – Strutiniai pauk??iai; [2]
  • Antbūris Notopalaeognathae
    • Būrys: Rheiformes – Nandiniai pauk??iai; [2]
    • Būrys: Apterygiformes– Kiviniai pauk??iai; [5]
    • Būrys: Casuariiformes – Kazuariniai pauk??iai; [4]
    • Būrys: Tinamiformes – Tinaminiai pauk??iai; [46]
• Infraklas? Neognathae
  • Antbūris Galloanserae
    • Būrys: Galliformes – Vi?tiniai pauk??iai; [300]
    • Būrys: Anseriformes – ??siniai pauk??iai; [178]
  • Antbūris Neoaves
    • Būrys: Caprimulgiformes – L?liniai pauk??iai; [122]
    • Būrys: Apodiformes – ?iurliniai pauk??iai; [480]
    • Būrys: Musophagiformes – Turakiniai pauk??iai; [23]
    • Būrys: Otidiformes – Eininiai pauk??iai; [26]
    • Būrys: Cuculiformes – Gegutiniai pauk??iai; [149]
    • Būrys: Mesitornithiformes – Madagaskarin?s vi?tel?s; [3]
    • Būrys: Pterocliformes – Smiltvi?tiniai pauk??iai; [16]
    • Būrys: Columbiformes – Karveliniai pauk??iai; [344]
    • Būrys: Gruiformes – Gerviniai pauk??iai; [189]
    • Būrys: Podicipediformes – Kraginiai pauk??iai; [23]
    • Būrys: Phoenicopteriformes – Flaminginiai pauk??iai; [6]
    • Būrys: Charadriiformes – S?jikiniai pauk??iai; [387]
    • Būrys: Eurypygiformes – Sauliniai pauk??iai; [2]
    • Būrys: Phaethontiformes – Fajetoniniai pauk??iai; [3]
  • Antbūris Aequornithes
    • Būrys: Gaviiformes – Nariniai pauk??iai; [5]
    • Būrys: Sphenisciformes – Pingvininiai pauk??iai; [18]
    • Būrys: Procellariiformes – Audra?aukliniai pauk??iai; [147]
    • Būrys: Ciconiiformes – Gandriniai pauk??iai; [19]
    • Būrys: Suliformes – Padūk?liniai pauk??iai; [61]
    • Būrys: Pelecaniformes – Irklakojiniai pauk??iai; [118]
    • Būrys: Opisthocomiformes – Hoacininiai pauk??iai; [1]
  • Antbūris Telluraves
    • Būrys: Accipitriformes – Vanaginiai pauk??iai; [266]
    • Būrys: Strigiformes – Pel?diniai pauk??iai; [248]
    • Būrys: Coliiformes – Peliniai pauk??iai; [6]
    • Būrys: Leptosomiformes – Kuroliniai pauk??iai; [1]
    • Būrys: Trogoniformes – Trogoniniai pauk??iai; [43]
    • Būrys: Bucerotiformes – Ragasnapiniai pauk??iai; [74]
    • Būrys: Coraciiformes – ?alvarniniai pauk??iai; [178]
    • Būrys: Piciformes – Geniniai pauk??iai; [445]
  • Antbūris Australaves
    • Būrys: Cariamiformes – Kariaminiai pauk??iai; [2]
    • Būrys: Falconiformes – Sakaliniai pauk??iai; [66]
    • Būrys: Psittaciformes – Papūginiai pauk??iai; [398]
    • Būrys: Passeriformes – ?virbliniai pauk??iai; [6533]

Taip pat skaityti

• Pasaulio pauk??i? klasifikacijos pagal būrius
• Pasaulio pauk??i? būri? ir ?eim? klasifikacija pagal eBirds/Clements 2018
• Pasaulio pauk??i? būri? ir ?eim? tradicin? klasifikacija
• Lietuvos pauk??iai / Lietuvos ?virbliniai pauk??iai

Nuorodos

• raudonojiknyga.lt / Lietuvos raudonoji knyga. Nykstan?i? ir ret? pauk??i? s?ra?as
• birdlife.lt / Lietuvos ornitolog? draugija
• ziedavimas.com / Lietuvos pauk??i? ?iedavimo centro svetain?
• orni.lt / Pauk??i? pasaulis
• birdpix.lt / Pauk??i? nuotrauk? galerija
• internationalornithology.org / The International Ornithologists' Union (Tarptautin? ornitolog? s?junga - angl? kalba)
• birds.cornell.edu / Cornell Lab of Ornithology | angl? k.
• aviansystematics.org / The Trust for Avian Systematics | angl? k.
• worldbirdnames.org / IOC World Bird List / Version 11.1 | angl? k.
• avibase.bsc-eoc.org / Bird checklists - taxonomy - distribution - maps - links | angl? k.
• birdlife.org / BirdLife International is a global partnership of conservation organisations (NGOs) that strives to conserve birds, their habitats and global biodiversity | angl? k.
• oiseaux.net / Oiseaux | prancūz? k.
• avionary.info / Avionary: Bird Names in 41 Languages | angl? k.
• nature.com / A comprehensive phylogeny of birds (Aves) using targeted next-generation DNA sequencing; Richard O. Prum, Jacob S. Berv, Alex Dornburg, Daniel J. Field, Jeffrey P. Townsend, Emily Moriarty Lemmon & Alan R. Lemmon | Nature volume 526, pages569–573(2015) | Published: 07 October 2015

Vikisritis: Pauk??iai

Viki?odynas

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.

?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.