Vanaginiai

Accipitridae

Paprastasis vi?tvanagis (Accipiter gentilis)

Karalyst?:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klas?:	Pauk??iai ( Aves)
Būrys:	Vanaginiai pauk??iai ( Accipitriformes)
?eima:	Vanaginiai ( Accipitridae)

Binomas

Accipitridae
Vieillot, 1816

百度但没想到的是，她却买了一大捧花送给我女朋友，还有她爱吃的零食。

Vanaginiai (Accipitridae) – vanagini? pauk??i? (Accipitriformes) būrio pl??ri?j? pauk??i? ?eima. Neretai dalis mokslinink? vanagini? ?eim? priskiria sakalini? pauk??i? (Falconiformes) būriui.

Paplitimas

Pirm?j? vanagini? fosilijos ?inomos i? ankstyvojo eoceno laikotarpio, ma?daug prie? 50 milijon? met?, bet i? ?io laikotarpio j? radiniai labai fragmenti?ki. Kaip ir daugumos kit? pl??ri?j? pauk??i? atveju, ?ios grup?s fosilijos ?ra?ai yra gana i?samūs nuo v?lesniojo eoceno (prie? 35 milijonus met?) epochos, o ?iuolaikin?s gentys yra gerai dokumentuotos nuo ankstyvojo oligoceno epochos, ma?daug prie? 30 milijonus met?.

Mūs? laikais vanaginiai paplit? visuose ?emynuose, i?skyrus Antarktid?. Gyvena ?vairiuose biotopuose, i?skyrus arkties tundr? ir sausringiausias dykumas.

I?vaizda

Tai nedideli, vidutinio dyd?io ir dideli, ?emyn lenktu, gana trumpoku snapu pauk??iai. Turi gerai i?sivys?iusi? reg?^[1]. J? kojos stiprios, prisitaik? griebti ar ne?ti grob?, o u?pakalinio ir priekini? pir?t? nagai stipriai lenkti ir a?trūs^[2]. Vanaginiai pauk??iai turi ilgus, o daugelio rū?i? ir gana pla?ius sparnus, kurie padeda sklandyti ir skl?sti. Vir?utin?s kūno dalies plunksniniame apdare da?niausiai dominuoja rudi, juodi, pilki atspalviai, apatiniame – ?viesesni atspalviai. Lytinis dimorfizmas pasirei?kia kūno mas?je, kuomet vis? rū?i? patel?s yra stambesn?s. Pavyzd?iui labiausiai lytinis dimorfizmas mas?je pasirei?kia tarp aktyviai pauk??ius med?iojan?i? rū?i?, toki? kaip tikrieji vanagai (Accipiter), kuri? patel?s stambesn?s 25–50%. Tarp rū?i?, kurios med?ioja smulkesnius grau?ikus, drie?us, varliagyvius, ?uvis, vabzd?ius, pateli? ir patin?li? dydis skiriasi nuo 5% iki 30%. Skirting? ly?i? individ? dydis beveik nesiskiria pas Senojo pasaulio grifus mintan?ius da?niausiai dv?seliena ar kitus vanaginius mintan?ius gyvat?mis, nors vidutini?kai ir j? patel?s gali būti sunkesn?s u? patin?lius. Nedidel? dalis rū?i?, pavyzd?iui ling?s (Circus) turi lytin? dimorfizm? plunksniniame apdare, tokiu atveju patin?li? plunksnos ry?kesn?s nei pas pateles, o patel?s pana?esn?s ? jauniklius.

Smulkiausios rū?ys yra perlamutrinis peslys (Gampsonyx swainsonii) ir afrikinis ma?asis pauk?tvanagis (Accipiter minullus) – abiej? kūno ilgis 23 cm, sveria 85 g. Stambiausia ?eimos rū?is yra tamsieji grifai (Aegypius monachus), kurie sveria iki 14 kg, j? kūno ilgis 98–120 cm, skersmuo tarp i?skleist? sparn? gal? 250–310 cm. Apie 1400 metus Naujojoje Zelandijoje i?nyk?s Hasto sakalinis erelis (Harpagornis moorei) sv?r? iki 15 kg ir kūno dyd?i?, svoriu pralenk? ?iuo metu gyvenan?ias visas pl??ri?j? pauk??i? rū?is.

Gyvenimo būdas

Gyvenimo būdas labai ?vairus. Beveik visos rū?ys aktyvios ?viesiu paros metu, tik nedaug rū?i? aktyvios nakt?. Pavyzd?iui ra?tuotasparnis pal?asis peslys (Elanus scriptus) aktyvus nakt? ir prietemose. Beveik visos rū?ys monogamai – poruojasi visam gyvenimui, tik nedidel? dalis rū?i? poliginai ir poliandrai. Lizdus krauna abu poros nariai, bet daugiausia lizdui med?iagos atne?a patin?liai. Lizdus krauna ant klif?, med?iuose arba ant ?em?s. Deda nuo 1 iki 9 kiau?ini?. Priklausomai nuo rū?ies, peri nuo 28 iki 60 dien?. Daugumoje rū?i? peri abu poros nariai. Grob? gaudo ant ?em?s, med?i?, re?iau ore ir vandenyje, o Senojo pasaulio grifai daugiau minta negyvais gyvūnais. Dauguma minta gyvu grobiu – pauk??iais, da?niausiai smulkiais grau?ikais ir kitais nedideliais ?induoliais, ropliais, varliagyviai, ?uvimis, bestuburiais, vaisiais.

Gyven?s laisv?je vanagini? ?eimos pauk?tis yra i?gyven?s 38 metus. Gyven? nelaisv?je ?moni? prie?iūroje, stambūs ereliai ir grifai yra i?gyven? iki 60 met?^[3].

Vanagini? po?eimiai ir gentys

Vanagini? po?eimi? klasifikacija iki ?iol vienodai nenusistov?jusi ir kei?iasi. Priklausomai nuo mokslinio ?altinio autori?, vanagini? po?eimi? skai?ius nurodomas skirtingai, bei skirtingas gen?i? priklausomumas po?eimiams. Cornell Lab of Ornithology i?skiria 69 gentis ir 250 rū?i?^[4]. Howard and Moore pasaulio pauk??i? klasifikacija i?skiria 67 gentis ir 233 rū?is.

?emiau, vanagini? 14 po?eimi? ir 68 gen?i? klasifikacija ab?c?l?s tvarka:

Po?eimis: Accipitrinae Vieillot, 1816 – Vanagai

Gentis: Accipiter Brisson, 1760 – Tikrieji vanagai;
Gentis: Erythrotriorchis Sharpe, 1875 – Rusvieji vi?tvanagiai;
Gentis: Megatriorchis Salvadori & D’Albertis, 1875 – Naujosios Gvin?jos vanagai
Gentis: Micronisus G.R. Gray, 1840 – Vanagai giesmininkai;
Gentis: Urotriorchis Sharpe, 1874 – Ilgauodegiai pesliai;

Po?eimis: Aquilinae

Gentis: Aquila Brisson, 1760 – Tikrieji ereliai;
Gentis: Clanga Adamowicz, 1858 – Ereliai r?ksniai;
Gentis: Hieraaetus Kaup, 1844 – Sakaliniai ereliai;
Gentis: Ictinaetus Blyth, 1843 – Indiniai juodieji ereliai;
Gentis: Lophaetus Kaup, 1847 – Kuoduotieji ereliai;
Gentis: Lophotriorchis Sharpe, 1874 – Rausvapilviai ereliai;
Gentis: Nisaetus Hodgson, 1836
Gentis: Polemaetus Heine, 1890 – Karingieji ereliai;
Gentis: Spizaetus Vieillot, 1816 – Pesliniai ereliai;
Gentis: Stephanoaetus Sclater, 1922 – Vainikuotieji ereliai;

Po?eimis: Buteoninae Vigors, 1824 – Suopiai

Gentis: ?Bermuteo Olson, 2008 – Bermudiniai suopiai;
Gentis: Busarellus Lesson, 1843 – Suopiai ?uvininkai;
Gentis: Butastur Hodgson, 1843 – Vanaginiai suopiai;
Gentis: Buteo Lacépède, 1799 – Tikrieji suopiai
Gentis: Harpyhaliaetus Lafresnaye, 1842 – Ereliai atsiskyr?liai;
Gentis: Cryptoleucopteryx Amaral et al., 2009
Gentis: Geranoaetus Kaup, 1844 – Suopiniai ereliai;
Gentis: Geranospiza Kaup, 1847 – Gerviniai vanagai;
Gentis: Helicolestes Bangs & Penard, 1918
Gentis: Ictinia Vieillot, 1816 – Melsvieji pesliai;
Gentis: Leucopternis Kaup, 1847 – Ker?ieji suopiai;
Gentis: Morphnarchus Ridgway, 1920
Gentis: Parabuteo Ridgway, 1874 – Hariso suopiai;
Gentis: Pseudastur Blyth, 1849
Gentis: Rostrhamus Lesson, 1830 – Liaunasnapiai pesliai;
Gentis: Rupornis Kaup, 1844 – Did?iasnapiai suopiai;

Po?eimis: Circaetinae Blyth, 1849 – Gyvat?d?iai

Gentis: Circaetus Vieillot, 1816; – Tikrieji gyvat?d?iai;
Gentis: Eutriorchis Sharpe, 1875 – Madagaskariniai gyvat?d?iai;
Gentis: Macheiramphus Bonaparte, 1850 – Pla?ia?io?iai pesliai;
Gentis: Pithecophaga Ogilvie-Grant, 1896 – Ereliai be?d?ion?d?iai;
Gentis: Spilornis G.R. Gray, 1840 – Kuoduotieji gyvat?d?iai;
Gentis: Terathopius Lesson, 1830 – Striukauodegiai gyvat?d?iai;

Po?eimis: Circinae

Gentis: Circus Lacepede, 1799 – Ling?s

Po?eimis: Elaninae Blyth, 1851 – Dūminiai pesliai

Gentis: Chelictinia Lesson, 1843 – Afrikiniai kreg?diniai pesliai
Gentis: Elanus Savigny, 1809 – Pal?ieji pesliai
Gentis: Gampsonyx Vigors, 1825 – Perlamutriniai pesliai

Po?eimis: Gypaetinae Bonaparte, 1831 – Vanaginiai grifai

Gentis: Gypaetus Storr, 1784 – Av?dros;
Gentis: Gypohierax Rüppell, 1836 – Palminiai grifai;
Gentis: Neophron Savigny, 1809 – Maitgrifiai;

Po?eimis: Aegypiinae Peters, 1931

Gentis: Aegypius Savigny, 1809 – Tamsieji grifai;
Gentis: Gyps Savigny, 1809 – Tikrieji grifai;
Gentis: Necrosyrtes Gloger, 1841 – Grifai vienuoliai;
Gentis: Sarcogyps Lesson, 1842 – Indiniai ausuotieji grifai;
Gentis: Torgos Kaup, 1828 – Afrikiniai ausuotieji grifai;
Gentis: Trigonoceps Lesson, 1842 – Baltagalviai grifai;

Po?eimis: Haliaeetinae Savigny, 1809

Gentis: Haliaeetus Savigny, 1809 – Jūriniai ereliai;
Gentis: Icthyophaga Lesson, 1843

Po?eimis: Harpiinae Lesson, 1800 - Harpijos

Gentis: Harpyopsis Salvadori, 1875 – Naujosios Gvin?jos harpijos;
Gentis: Morphnus Dumont, 1816 – Gvianin?s harpijos;
Gentis: Harpia Vieillot, 1816 – Harpijos;

Po?eimis: Melieraxinae

Gentis: Kaupifalco Bonaparte, 1854 – Drie?iniai suopiai; kitose klasifikacijose priskiriami Harpaginae po?eimiui.
Gentis: Melierax G.R. Gray, 1840 – Giedvanagiai;

Po?eimis: Milvinae Friedmann, 1950 – Pesliai

Gentis: Haliastur Selby, 1840 – Netikrieji pesliai;
Gentis: Harpagus Vigors, 1824 – Dan?iasnapiai pesliai;
Gentis: Milvus Lacépède, 1799 – Tikrieji pesliai;

Po?eimis: Perninae Blyth, 1851 – Vapsva?d?iai

Gentis: Aviceda Swainson, 1836 – Kuoduotieji vanagai;
Gentis: Chondrohierax Lesson, 1843 – Ilgasnapiai pesliai;
Gentis: Elanoides Vieillot, 1818 – Amerikiniai kreg?diniai pesliai;
Gentis: Hamirostra Brown, 1845 – Suopiniai pesliai;
Gentis: Henicopernis G.R. Gray, 1859 – Ilgauodegiai vapsva?d?iai;
Gentis: Leptodon Sundevall, 1836 – ?viesiagalviai pesliai;
Gentis: Lophoictinia Kaup, 1847 – Kampuotuodegiai pesliai;
Gentis: Pernis Cuvier, 1816 – Tikrieji vapsva?d?iai;

Po?eimis: Polyboroidinae

Gentis: Polyboroides A. Smith, 1829 – Linginiai vanagai; da?nai priskiriami vanagini? grif? (Gypaetinae) po?eimiui.

Lietuvos vanaginiai

Lietuvoje – 21 rū?is (s?ra?e nuo stambiausios iki smulkiausios rū?ies, remiantis svoriu ir kūno ilgiu):

Pal?asis grifas (Gyps fulvus). Ypatingai retai u?klystantis ? Lietuv?. Lietuvoje neperi.
Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje peri.
Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorij?. Reguliariai stebimas per migracijas, ?iemoja retai. Lietuvoje lizdaviet?s ne?inomos, nors aplinkin?se ?alyse peri.
Stepinis erelis (Aquila nipalensis). Ypatingai retai u?klystantis ? Lietuv?. Lietuvoje neperi.
Karali?kasis erelis (Aquila heliaca). Ypatingai retai u?klystantis ? Lietuv?. Lietuvoje neperi.
Didysis erelis r?ksnys (Clanga clanga). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorij?. Reguliariai stebimas per migracijas. Lietuvoje kartais peri.
Paprastasis gyvat?dis (Circaetus gallicus). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje seniau per?davo, bet jau keletas paskutini? de?imtme?i? perin?i? por? nepastebima.
Ma?asis erelis r?ksnys (Clanga pomarina). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
Paprastasis vi?tvanagis (Accipiter gentilis). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje peri.
Rudasis peslys (Milvus milvus). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategorij?. Reguliariai stebimas per migracijas. Retkar?iais peri Lietuvoje.
Juodasis peslys (Milvus migrans). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas, bet ?iemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
Tūbuotasis suopis (Buteo lagopus). Lietuvoje reguliariai stebimas per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje neperi.
Stepinis suopis (Buteo rufinus). Ypatingai retai u?klystantis ? Lietuv?. Lietuvoje neperi.
Vakarinis vapsva?dis (Pernis apivorus). ?ra?ytas ? Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategorij?. Reguliariai pastebimas per migracijas. Lietuvoje peri.
Paprastasis suopis (Buteo buteo). Lietuvoje da?niausia dienini? pl??ri?j? pauk??i? rū?is. Reguliariai pastebimas per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje peri.
Nyk?tukinis sakalinis erelis (Hieraaetus pennatus). ? Lietuv? u?skrenda nereguliariai ir joje neperi.
Nendrin? ling? (Circus aeruginosus). Reguliariai pastebima per migracijas, bet ?iemoja retai ar atsitiktinai. Lietuvoje peri.
Javin? ling? (Circus cyaneus). Reguliariai pastebima per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje retkar?iais peri.
Stepin? ling? (Circus macrourus). Nereguliariai u?skrendanti ? Lietuv?. Lietuvoje neperi.
Pievin? ling? (Circus pygargus). ?ra?yta ? Lietuvos raudonosios knygos 2(V) kategorij?. Reguliariai pastebima per migracijas. Lietuvoje peri.
Paprastasis pauk?tvanagis (Accipiter nisus). Reguliariai pastebimas per migracijas ir ?iemojimo metu. Lietuvoje peri.

Taip pat skaitykite

Lietuvos pl??rieji pauk??iai

?altiniai

↑ oxfordre.com / Raptor Vision; Mindaugas Mitkus, Simon Potier, Graham R. Martin, Olivier Duriez and Almut Kelber | Published online: 26 April 2018
↑ birdguides.com / Birds: Accipitriformes
↑ animaldiversity.org / Accipitridae; eagles, hawks, and kites
↑ birdsoftheworld.org / Accipitridae – Hawks, Eagles, and Kites

Nuorodos

tolweb.org / Accipitridae; Lerner, Heather R. L. and David P. Mindell. 2006. Accipitridae. Version 09 May 2006
oiseaux-birds.com / Description of the Family Accipitridae Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
raudonojiknyga.lt / Lietuvos raudonoji knyga. Nykstan?i? ir ret? pauk??i? s?ra?as

Vikiteka: Vanaginiai – vaizdin? ir garsin? med?iaga

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas vanaginiai

[1] xfordre.com / Raptor Vision; Mindaugas Mitkus, Simon Potier, Graham R. Martin, Olivier Duriez and Almut Kelber | Published online: 26 April 2018

[2] rdguides.com / Birds: Accipitriformes

[3] versity.org / Accipitridae; eagles, hawks, and kites

[4] rdsoftheworld.org / Accipitridae – Hawks, Eagles, and Kites

[1]

[2]

[3]

[4]

腰椎间盘突出和膨出有什么区别	面基什么意思	登对是什么意思	三点水一个前读什么	肋下未及是什么意思
嘴唇起水泡是什么原因	支原体是什么病	命中劫是什么意思	台湾有什么特产最有名	香港奶粉为什么限购
耳顺是什么意思	手背发黄是什么原因	微喇裤配什么鞋子好看	韦编三绝是什么意思	2.1是什么星座
吃鱼对身体有什么好处	蜂王浆是什么味道	偏头痛吃什么药	1991年是什么年	夏天什么面料的衣服最舒服

向日葵花代表什么意思hcv8jop9ns4r.cn	925银什么意思hcv9jop0ns1r.cn	姨妈期吃什么520myf.com	白细胞少什么原因hcv7jop6ns3r.cn	画蛇添足是什么意思hcv9jop1ns7r.cn
吃什么药死的快hcv9jop1ns3r.cn	乳糖不耐受喝什么奶粉hcv8jop8ns1r.cn	什么药补肾最好hcv8jop7ns7r.cn	预防更年期提前应该吃点什么药hcv8jop5ns0r.cn	大便前面硬后面稀是什么原因hcv7jop9ns1r.cn
13层楼房有什么说法吗hcv9jop2ns7r.cn	皮蛋吃了有什么好处和坏处hcv7jop9ns2r.cn	肛周水泡是什么病hcv8jop0ns7r.cn	玫瑰红是什么颜色hcv9jop0ns4r.cn	3p 什么感觉hcv9jop8ns0r.cn
山药有什么功效和作用hcv8jop3ns5r.cn	fresh是什么意思hcv8jop0ns7r.cn	1953年属蛇的是什么命hcv8jop1ns4r.cn	维生素d缺乏吃什么药hcv8jop4ns6r.cn	自愿离婚要带什么证件hcv8jop7ns5r.cn