朝鲜强硬表象背后的圆滑:用发射导弹取代核试验
| Carl von Linné | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gim? | 1707 m. gegu??s 23 d. Roshultas,  ?vedija
|
| Mir? | 1778 m. sausio 10 d. (70 met?) Upsala, ?vedija
|
| Veikla | gamtininkas |
| Alma mater | Upsalos universitetas |
Karlas Lin?jus (?ved. Carl Nilsson Linn?us, Carl Linné, po 1761 m. Carl von Linné, 1707 m. gegu??s 23 d. Roshulto k., ?vedija – 1778 m. sausio 10 d. Upsala, ?vedija) – XVIII am?iaus ?ved? gamtininkas, mokslin?s sistematikos kūr?jas.[1] Daugel? savo darb? para?? lotyni?kai, juos pasira?ydavo kaip Carolus Linnaeus.
Augal? ir gyvūn? sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Pagrindinis vienetas Lin?jaus sistemoje yra rū?is. Rū?imi Lin?jus pavadino ?grup? individ?, pana?i? ? vienas kit?, kaip vieno t?vo vaikai, arba kaip t?vai ir j? vaikai“. Pavyzd?iui, visos namin?s kat?s sudaro vien? rū??, tigrai – kit?, liūtai – tre?i? gyvūn? rū??. Visa organin? gamta susidaro i? ?vairi? rū?i? augal? ir gyvūn?. Vis? gyv?j? gamt? sudaro lyg kokios atskiros grandys – rū?ys.
Visas augal? ir gyvūn? rū?is Lin?jus sujung? ? stambesnes grupes – klases. Klases suskirst? ? būrius, būrius – ? gentis, o gentis sudar? i? pana?i? rū?i?.
Kiekvien? augal? ir gyvūn? rū?? Lin?jus pavadino lotyni?kai. Tai palengvino vienodai suprasti ?vairi? ?ali? mokslininkams.
Rū?ies pavadinimas susideda i? dviej? ?od?i?: pirmasis rei?kia genties, antrasis – rū?ies pavadinim?. Pavyzd?iui, namin? kat? Lin?jus pavadino ?Felis domestica“, t. y. kat? (gentis), namin? (rū?is). Toks pavadinimo būdas vadinamas dviguba (binarine) nomenklatūra. Tokiu būdu i?ry?k?ja vien? gent? sudaran?i? rū?i? pana?umas, bendrumas, vieningumas.
Pats ?odis gentis rodo ? vienos genties sud?t? ?einan?i? rū?i? giminingum?. Ta?iau to meto mokslas dar negal?jo i?ai?kinti, kod?l vienai gen?iai priklausan?ios rū?ys yra pana?ios.
Lin?jaus sukurtoji augal? ir gyvūn? sistema daugeliu at?vilgiu buvo dirbtin?. Skirstydamas rū?is grup?mis, Lin?jus atsi?velgdavo tik ? nedaugel? po?ymi?. Sakykime, augalus jis suskirst? i 24 klases pagal dauginimosi organ? sandar?. ?iedinius augalus jis suskirst? pagal kuokeli? skai?i? (I klas? – vienakuokeliniai, II – dviej? kuokeli? ir t. t.). Viens kitam tolimi augalai (pvz., morkos ir serbentai) atsidūr? vienoje klas?je tik tod?l, kad j? ?iedai turi po tiek pat kuokeli?. O daugelis gimining? augal? – ? skirtingas klases.
Lin?jaus gyvūn? sistema pasirod? esanti natūralesn?. Gyvūnij? jis suskirst? ? ?e?ias klases: 1) ?induolius, 2) pauk??ius, 3) varliagyvius (jiems priskyr? varliagyvius ir roplius), 4) ?uvis, 5) vabzd?ius, 6) kirm?les. Paskutiniosios dvi klas?s buvo gana dirbtin?s: prie j? Lin?jus priskyr? visus bestuburius gyvūnus.
Pats Lin?jus suprato savo sistemos dirbtinum?, ta?iau jis tik?jo, kad ateityje gamtininkai sukurs natūrali? augal? ir gyvūn? sistem?, atsi?velgiant ? visas organizm? ypatybes, o ne ? vien? ar du jo po?ymius. Jis suprato, kad to meto mokslas netur?jo tam tikslui reikaling? ?ini?.
Nepaisant dirbtinumo, Lin?jaus sistema suvaidino teigiam? vaidmen? biologijoje. Sisteminis skirstymas ir dviguba nomenklatūra tvirtai prigijo moksle ir naudojama ?i? laik? botanikoje ir zoologijoje. V?liau buvo ?vesti dar du padaliniai: 1) tipas – auk??iausias padalinys, jungi?s pana?ias klases, 2) ?eima – jungianti pana?ias gentis.
Lin?jaus pa?iūros ? gamt?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]To meto moksl? veik? religijos ?taka. Daugelis mokslinink? aklai tik?jo tuo, ko mok? biblija, ir man?, kad visata, saul?, planetos ir ?em?s rutulys su visais augalais, gyvūnais ir ?mogumi es? Dievo sutverti.
Lin?jus tvirtino, kad gamtoje egzistuoja tiek augal? ir gyvūn? rū?i?, ?kiek ?vairi? form? pasaulio prad?ioje sukūr?s visagalis“. Jis man?, kad rū?ys nesikei?ian?ios – jos i?laikiusios savo ypatybes ?nuo sutv?rimo momento“ ir, kad kiekviena ?iandienin? rū?is esanti pa?ios pirmosios Dievo sukurtos poros palikuonys. Kiekviena rū?is dauginasi, bet, jo nuomone, i?laiko nepakeistas tos prot?vin?s poros ypatyb?s. Lin?jus, būdamas geras steb?tojas, negal?jo nematyti prie?taravim? tarp tik?jimo visi?ku rū?i? nekintamumu ir to, kas pastebima gamtoje. Negal?jo paneigti, kad rū?yje gali atsirasti atmainos, veikiant organizmus pasikeitusiam klimatui, dirvo?emio savyb?ms ir kitoms i?or?s s?lygoms.
Idealistinis ir metafizinis mokymas apie rū?i? sutv?rim? ir nekintamum? vyravo biologijoje iki XIX am?iaus prad?ios, kol j? paneig? daugelis atskleist? evoliucijos ?rodym?.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Algimantas Jakimavi?ius. von Linné Carl (Karlas fon Lin?jus), Carolus Linnaeus. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2008. 418 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
- Biografija Upsalos universiteto svetain?je Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.