长汀男子虚构交通事故行骗 骗取保险金四百万
| Oryctolagus cuniculus |
|---|
 Laukinis triu?is (Oryctolagus cuniculus) |
| Mokslin? klasifikacija |
| Binomas |
| Oryctolagus cuniculus Linnaeus, 1758 |
 Paplitimas |
|
?iam straipsniui ar jo daliai trūksta i?na?? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais. |
Laukinis triu?is (Oryctolagus cuniculus) – ki?kini? (Leporidae) ?eimos, monotipin?s laukini? triu?i? (Oryctolagus) genties ?induoli? rū?is.
Paplit?s Centrin?je ir Piet? Europoje, ?iaur?s Afrikoje, introdukuotas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Laukinis triu?is gyvena urvuose, kuriuos i?sikasa ?alia vienas kito ir kuriuose praleid?ia did?i?j? dal? laiko (kai nesimaitina). Labiausiai paplit? sausose, sm?lingose (kad būt? lengviau i?sikasti urvus) jūros lygio vietov?se. Labiau m?gsta ?ol?mis ir krūmais apaugusias plok?tumas, ta?iau taip pat gyvena ir mi?kuose. Nors ir vadinami kenk?jais, ta?iau kuriasi atokiau nuo dirbam? plot?, nes ?em?s ūkio technika suardo j? urvus. ?iandieniniai triu?iai prisitaik? prie ?moni? ir j? galima sutikti net miest? parkuose, vejose netoli kapini?, soduose. ?mogaus veikla, ypa? ?em?s ūkio plitimas, pad?jo triu?iams kolonizuoti naujas teritorijas. Kolonijoje gali gyventi iki poros ?imt? triu?i?. Pagrindinis j? maistas yra varpin?s ?ol?s ir kiti augalai, ta?iau jie ?da ir grūdus, taip pat gali apgrau?ti jaunus medelius. Patel?s per metus atsiveda kelias jaunikli? vadas.
Kilm?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Triu?i? t?vyne yra laikoma Vidurio ir Piet? Europa. Manoma, kad laukiniai triu?iai buvo prijaukinti Pir?n? pusiasalyje, akmens ir bronzos am?i? sandūroje (2500–1800 m. pr. m. e.). Archeologiniai radiniai rodo, kad laukinius triu?ius prijaukinti baig? rom?nai ir prancūzai (nuo II a. pr. m. e. iki mūs? am?iaus prad?ios), triu?ius augin? specialiuose draustiniuose.
Viduram?iais triu?iai paplito po vis? Europ?, v?liau ir tuose kra?tuose, kur jie anks?iau niekada negyveno: Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kt. Dabar laukini? ir namini? triu?i? yra beveik visame pasaulyje.
Gyvenimo būdas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Triu?iai yra ma?i, pilkai rudos spalvos ?induoliai. M?gsta sausas, kalvotas saul?tas vietas ir ten kasasi urvus. Gyvena kolonijomis. Veisiasi i?tisus metus. Lyti?kai subr?sta 90-110 dien?. Pateli? kiau?in?li? ovuliacija vyksta poruojantis. Triu?ingumas trunka 28-31 dien?, patel?s atveda nuo 1 iki 18 triu?iuk?. Triu?iukai sveria 40-65 g, 6-t? gyvenimo dien? jie sveria jau 2 kartus, o po 1 m?nesio jau 10 kart? daugiau.
Triu?i? gerai i?sivyst? klausos ir lyt?jimo, ta?iau silpni regos organai. Triu?iai i?skiria kietas ir mink?tas i?matas. Mink?t?sias i?matas su?da patys (?is rei?kinys vadinamas kaprofagija).
Po smakru yra liaukos, kuri? i?skiriamas sekretas naudojamas teritorijos ?ym?jimui.
Triu?i? koj? vamzdiniai kaulai yra ploni ir silpni kaip ir stuburas (triu?iai turi 46 stuburo slankstelius). Netik?tai i?g?sdinti (arba laikomi netinkamuose garduose) gyvūn?liai (ypa? patel?s) gali puldin?damos nusilau?ti kojas ar susi?eisti stubur?.
Triu?iai gyvena iki 6-8 met?, ta?iau ūkiniam naudojimui laikomu iki 1-3 met?.
Triu?i? vislumas ūkiuose priklauso nuo keli? veiksni?.
- Veisl?s stambumas. Visliausi (patel?s veda po 8-9 jauniklius) yra vidutinio stambumo veisli? triu?iai, ne taip vislūs (5-7 jaunikliai) stambi?j? ir smulki?j? veisli? triu?iai. Ma?iausiai triu?iuk? (po du tris) veda nyk?tukini? veisli? patel?s.
- Met? laikas. Geriausias vadas patel?s veda pavasar?. Vasaros pabaigoje ir ruden? triu?i? lytinis aktyvumas ir vislumas suma??ja.
- Am?ius. Triu?i? vislumas did?ja iki 2-3 m. am?iaus, po to stabilizuojasi, o v?liau pama?u ma??ja.
Triu?i? elgesys natūralioje aplinkoje
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Triu?iai yra visuomeni?ki, socialiniai gyvūnai, gyvenantys vidutinio dyd?io kolonijose. Aktyviausi triu?iai būna nusileidus saulei, ta?iau taip pat juos galima pasteb?ti aktyvius ir dien?. Triu?iai i? esm?s yra mi?ria?d?iai, ta?iau pagrindinis j? maistas – ?ol?.
Triu?iai pasi?ymi savo sugeb?jimu i?gyventi sunkiomis salygomis. Kergeleno saloje, Antarktidoje, triu?iai i?gyveno ?alt? ?iem? misdami vien dumbliais, kuriuos ? krant? i?plaudavo jūros bangos.
Tarpusavyje triu?iai bendrauja kvap? ir lyt?jimo pagalba, paprastai bendrauja tyliai, bet i?g?sdinti ar su?eisti gali prad?ti garsiai klykti.
Laukin?je aplinkoje triu?iai gali būti labai agresyvūs. Kovos d?l dominavimo tarp patin? gana da?nai baigiasi sunkiais su?alojimais ar net mirtimi. Grumtyn?se triu?iai kaip ginklus naudoja savo galingas u?pakalines kojas, smūgiuoja ? prie?inink? i? apa?ios. Taip pat jie kand?ioja oponent?, brai?o priekini? koj? nagais.
Nors buvo atlikta daug triu?i? elgesio tyrim? (garsiausi tyrin?tojai: Ronald Lockley, Richard Adams), ta?iau nema?ai triu?i? elgsenos aspekt? dar yra menkai suvokiami.
Santykis su ?mogumi
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Laukinis triu?is s?kmingai prisitaik? visose teritorijose, kuriose jis buvo apgyvendintas ?mogaus, ir tose srityse jis da?nai yra laikomas vienu did?iausi? ?em?s ūkio kenk?j?. Triu?iai taip pat daro didel? ?al? ekosistemai, nes minta ?moni? auginamomis kutūromis ir tuo pa?iu konkuruoja d?l maisto su kitais ekosistemos gyvūnais. Australija, Naujoji Zelandija ir kitos nuo triu?i? ken?ian?ios ?alys kasmet i?leid?ia miijonus doleri? siekdamos izoliuoti ar tiesiog i??udyti ?iuos gyvūnus.
Kailis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Triu?i? kailis sudarytas i? trij? rū?i? plauk?: stor? (40-50 mikrometr? storumo) – akuotini?, plonesni? – pereinam?j? arba tarpini? ir ploniausi? (12-15 mikrometr? storumo) – pūkini?. Kailio kokyb? priklauso nuo dengiam?j?, pereinam?j? ir pūkini? plauk? kiekio, j? ilgumo ir plonumo. D?l ?i? savybi? triu?i? kailis yra vertinamas ir triu?iai auginami atskirose fermose.
