毛里求斯签证那么好办 但中国游客量不升反降
|
?iam straipsniui ar jo daliai trūksta i?na?? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais. |
Galvos smegenys (lot. encephalon) – pati stambiausia centrin?s nerv? sistemos dalis. Jos skirstomos ? ?ias dalis:
- pailgosios smegenys (myelencephalon)
- u?pakalin?s smegenys (metencephalon)
- vidurin?s smegenys (mesencephalon)
- tarpin?s smegenys (diencephalon)
- galin?s smegenys, arba didieji pusrutuliai (telencephalon).
Pailgosios ir u?pakalin?s smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). U?pakalin?s smegenys – tai tiltas (pons) ir smegen?l?s (cerebellum). Kiekviena galvos smegen? dalis atlieka tam tikr? funkcij?, jos glaud?iai tarp sav?s susijusios.
Smegenis sudaro apie 100 milijard? nervini? l?steli?, kurios susietos tarpusavyje sinaps?mis (apie 100 milijard?). Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis ?ingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos ta?ko. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervini? l?steli? ?ūsta.
Galvos smegenis dengia nugaros smegen? dangalams giminingi trys mezenchimin?s kilm?s dangalai, meninges, kietasis, voratinklinis ir ?velnusis.
Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos i? pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) med?iag?.
Pilkoji med?iaga yra neuron? kūn? telkiniai. ?ie telkiniai smegen? viduje vadinami branduoliais (lot. nuclei), o smegen? pavir?iuje – ?ieve (lot. cortex). Smegen? ?iev? skirstoma ? kaktin? skilt? (lot. lobus frontalis), momenin? skilt? (lot. lobus parietalis), pakau?in? skilt? (lot. lobus occipitalis) ir smilkinin? skilt? (lot. lobus temporalis). Po pakau?ine skiltimi glūdi smegen?l?s (lot. cerebellum). Smegen? kamieno apa?ia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (lot. medulla oblangata).
Baltoji med?iaga sudaryta i? neuron? skaidul?. Balt? spalv? suteikia mielinas, dengiantis neuron? ataugas. Baltojoje med?iagoje yra skaidul? pluo?tai, vadinami laidais. Jie skirstomi ? asociacinius, komisūrinius ir projekcinius.
Pilkoji med?iaga nugaros smegenyse i?sid?s?iusi ?H“ (?drugelio“) forma, o baltoji med?iaga – aplink.
Mirus galvos smegenims, gyvyb?s forma mir?ta.
Galvos smegen? sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Galvos smegenis sudaro smegen? kamienas, smegen?l?s, tarpin?s smegenys ir did?iosios smegenys.
- Smegen? kamienas (lot. truncus encephali)- ar?iausiai nugaros smegen? esanti galvos smegen? dalis. Kamienas savo vidine sandara ir funkcija yra labiausiai pana?us ? nugaros smegenis. Jame yra 10 por? galvini? nerv? branduoli?, per kuriuos galvos smegenys palaiko ry?ius su visceralin?s funkcijos organais. Smegen? kamienui priklauso pailgosios smegenys, tiltas ir vidurini? smegen? dalis ?emiau vandentiekio. ?ie dariniai yra u?pakalin?je kaukol?s duob?je.
- Smegen?l?s (lot. cerebellum)- savo kilme ir pad?timi yra artimos smegen? kamienui. Jos yra vir? smegen? kamieno ir trimis poromis kojy?i? suaugusios su kiekviena jo dalimi. Smegen?li? viduryje yra anks?iausiai i?sivys?iusi dalis- kirminas, o i? ?ono nuo jo- smegen?li? pusrutuliai. Smegen?li? i?or? dengia pilkoji med?iaga.
- Tarpin?s smegenys (lot. diencephalon)- jos yra tarp smegen? kamieno ir galini? smegen?. Tarpini? smegen? didesnioji dalis yra ?augusi ir pasisl?pusi galin?se smegenyse. Tik nedidel? jo dalis- pogumburis (lot. hypothalamus) gerai matyti galvos smegen? apatiniame pavir?iuje. Jis guli vir? plei?takaulio kūno.
- Did?iosios smegenys (lot. cerebrum)- jos sudarytos i? dviej? pusrutuli?, kurie yra sujungti did?i?ja smegen? jungtimi. Rauk?l?tas pusrutuli? pavir?ius,i?rai?ytas vag? ir vingi?, vadinamas apsiaustu (lot.pallium). Jo i?or? yra padengta pilk?ja med?iaga, vadinama ?ieve (lot. cortex). Ji yra svarbiausia CNS struktūrin? dalis, nes ?iev?je yra nerviniai centrai,kurie veikia visas ?emiau esan?ias smegen? dalis. Kartu su jomis s?veikaudama ?iev? vykdo organizmo funkcij? nervin? reguliacij?.
Mas?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?mogaus galvos smegenys sveria 1 020-1 970 g. Vidutini?kai vyr? galvos smegenys sveria – 1 438 g, moter? – 1 263 g. Ta?iau i? smegen? svorio negalima spr?sti apie asmens intelektualines savybes. Gamtoje yra daug gyvūn?, kuri? galvos smegen? svoris didesnis nei ?mogaus. Dramblio smegenys sveria 4 917 g, banginio – 6 800 g. Lyginant galvos smegen? svorio santyk? su kūno svoriu, ?mogus turi did?iausias smegenis i? vis? gyvūn?.
Galvos audiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?mogaus ir daugumos ?induoli? galvos smegenys yra sandariai patalpintos ir saugomos kaukol?s ertm?je. Smegenys yra padengtos specialiais smegen? dangalais (lot. meninges), kuriuos sudaro jungiamieji audiniai – tvirtasis (lot. dura mater) ir mink?tasis (lot. pia mater), tarp kuri? susidariusi kraujagyslinis dangalas (lot. meninges arachnoidea). Auk?tesni?j? stuburini? gyvūn? galvos smegenys yra sudarytos i? sekan?i? struktūr?: did?i?j? pusrutuli? ?iev?s, bazini? ganglij?, gumburo, smegen?li?, smegen? kamieno. ?ios struktūros yra tarpusavy sujungtos nerviniais audiniais. Smegen? dalis, kurios did?i?j? dal? sudaro l?stel?s, vadinama pilk?ja med?iaga, o i? nervini? audini? – balt?ja. Balt? spalv? ?i med?iaga ?gauna d?l mielino dangalo, kuriuo juda elektriniai impulsai.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Smegenys yra aktyviausias ?mogaus organas. J? veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio. Apie 20 % kraujo ?irdis perduoda smegenims; tod?l netgi trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sukelia smegen? veiklos sutrikimus, ir po keleto minu?i? gali būti konstatuojama smegen? mirtis (teikiant pirm?j? pagalb?, taikoma 3 min taisykl?).
Smegenys pasi?ymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegen? pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darb?, jei ?is negali funkcionuoti.
Funkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Galvos smegenys atlieka daugyb? ?vairi? funkcij? tarp kuri?:
- sensorin?s informacijos apdorojimui, kuri? jos gaun? i? jutimo organ?
- planavimas
- koordinacija
- judesi? valdymas
- teigiamos/neigiamos emocijos
- d?mesys
- atmintis
- m?stymas
- kalbos generacija
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?si?aknij? prietarai, es? po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti) ?mogaus genialum?, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegen? tyrimai. Jie vykdomi ligi ?iol. Michaelis Hagneris apra?? istorinius daugelio asmenybi? (kaip Imanuelis Kantas, Leninas ar Albertas Ein?teinas) smegen? tyrimus. Jie leid?ia pa?inti to meto pasiekimus, ?inias, greta medicinos, kultūros ir visuomen?s raid? per pra?jusius 300 met?.
Dabartis
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?iuo metu smegenis tiria ?vairūs mokslai – neurologija, neurofiziologija, neuropsichologija, neuroanatomija, neurobiologija, neurochemija, neuroekonomika, neurotechnologija. Tiriama ?vairiais aspektais, naudojamos ?vairios technologijos, priemon?s ir prietaisai. Informacin?ms technologijoms paplitus ir mokslo ?staigose, pateikiami ?mogaus smegen? ir kompiuterio mikroprocesoriaus darbo tyrimai. Neuroinformatika bando smegen? veiklos d?sningumus pritaikyti kuriant dirbtin? intelekt?, tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos perdirbimo proces?.
