新日股份:品牌影响力持续增强的电动自行车领先企业


Galvos griau?iai, dar vadinami kaukole (lot. cranium) – tai keletas tarpusavyje suaugusi? kaul?, sudaran?i? a?inio skeleto vir?utin? dal?.
Galvos griau?i? paskirtis – apsaugoti galvos smegenis nuo pa?eidim?. Kaukol?je taip pat yra klausos, uosl?s ir regos organai. Pati kaukol? susideda i? smegenin?s dalies, talpinan?ios smegenis, bei veidin?s dalies, kurioje yra akiduob?s, nosies ir burnos ertm?s.
Mokslas tiriantis kaukoles yra kraniologija.
?mogaus kaukol?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Veido griau?iai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Veido griau?ius patogiausia ap?velgti i? priekio ir i? ?ono. Veido centre matyti neporin?s kaulin?s nosies ertm?s, cavitas nasalis ossea, ?eiga,d?l jos būdingos formos vadinama kriau?ine atvara, apertura piriformis.Vir? jos atsiveria porin? akiduob?, orbita. Veido apa?ioje dantys, dentes, ir ?andikauli? alveolin?s ataugos, processus alveolares, i? priekio ir ?on? u?daro kaulin? burnos ertm?.?onuose nuo veido link smegenin?s nut?sta skruosto lankas, arcus zygomaticus.
Kaukol?s ertm?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Smegenys u?pildo kaukol?s smegenin? dal?; nuo j? priklauso kaukol?s forma. Prad?ioje (iki gimimo ir kur? laik? po gimimo) kaukol?s kaulus jungia kremzl?s, tod?l kaukol? esti ?iek tiek paslanki. Palengva jas pakei?ia kaulinis audinys, ir apie 18-24 m?nes? kaukol? tampa kietesn?.
Galvos smegenys sudarytos i? mink?toko, stangri? drebu?i? konsistencijos audinio, kur? lengva su?aloti ar sutrai?kyti. Smegenis supa tamprus kietasis smegen? dangalas ir kaukol?s kaulai, kurie jas ir apsaugo. Ta?iau, jeigu smegenys yra su?eistos ir paburksta (atsiranda smegen? edema), kaukol?s kaulai gali dar labiau suspausti smegen? audin?. Smegenis dar dengia plonas ir skaidrus voratinklinis dangalas, kur? nuo kietojo dangalo skiria subduralin? ertm? su seroziniu skys?iu, bei silpnas ?velnusis galvos smegen? dangalas, tiesiogiai lie?iantis smegenis. Voratinklin? dangal? nuo ?velniojo skiria subarachnoidin? ertm? su likvoru (smegen? skys?iu).
Kaukol?s veidin?je dalyje yra ma?esni? ertmi? – tai akiduob?s ir nosies ertm?s, susisiekian?ios su kaukol?s vidumi, bei burnos ertm?. I? nosies ertmi? galima patekti ir ? prienosinius an?ius (sinusus) – oringas ertmes, esan?ias apie nosies ertm?. Kaukol?s apatinis ?andikaulis – tai vienintelis paslankus suaugusio ?mogaus kaulas su dviem vienu metu judan?iais s?nariais.
Kaukol?s pamate gausu ang? ir angeli?, pro kurias eina nervai, arterijos ir venos. Pakau?in?je kaukol?s pamato dalyje yra did?iausia kaukol?s anga, ties kuria baigiasi nugaros smegenys ir prasideda pailgosios galvos smegenys.
Galvos griau?i? kaulai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Veidin?s dalies kaulai:
- Vir?utinis ?andikaulis (maxilla) – 2 kaulai; j? duobel?se ?sitvirtina vir?utiniai dantys.
- Apatinis ?andikaulis (mandibula) – 1 kaulas; jo duobel?se ?sitvirtina apatiniai dantys.
- Noragas (vomer) – 1 kaulas; atskiria de?ini?j? ir kairi?j? nosies ertm?s puses.
- Nosikaulis (os nasale) – 2 kaulai; sudaro i?orin? nos?.
- A?arikaulis (os lacrimale) – 2 kaulai; su vir?utinio ?andikaulio kaktine atauga sudaro a?arin? vag? ir a?ar? mai?elio duob?.
- Skruostakaulis (os zygomaticum) – 2 kaulai skruosto srityje.
- Akytkaulis (os ethmoidale) 1 – kaulas; kartu su plei?takauliu sudaro kaukol?s pamat?.
- Gomurikaulis (os palatinum) – 2 kaulai; sudaro u?pakalin? kaulinio gomurio dal?.
- Polie?uvinis kaulas (os hyoideum) – 1 kaulas; sudaro atram? lie?uviui, burnos dugnui, gerkloms, ryklei.
- Apatin? nosies kriaukl? (concha nasalis inferior) – 2 kaulai; priaug?s prie nosies ertm?s ?onin?s sienel?s.
Smegenin?s dalies kaulai:
- Momenkaulis (os parietale) – 2 kaulai.
- Smilkinkaulis (os temporale) – 2 kaulai; yra i? ?on?, aus? srityje.
- Kaktikaulis (os frontale) – 1 kaulas kaktos srityje.
- Pakau?kaulis (os occipitale) – 1 kaulas u?pakalin?je kaukol?s dalyje.
- Plei?takaulis (os sphenoidale) – 1 kaulas.
Kaukol?s kaul? jungtys
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kaukol?s kaulai tarpusavyje yra sujungti i?tisin?mis jungtimis. S?nar? kaukol?je sudaro tik apatinis ?andikaulis ir smilkinkaulis. Skaidulin?s kaukol?s jungtys- siūl?s, rai??iai ir momen?liai. Kremzlin?s jungtys randamos tik kaukol?s pamate.
- Kaukol?s siūl?s- tarp kaukol?s kaul? i?sid?st?s skaidulinis jungiamasis audinys. Siūl?s gali būti dantytosios (skliauto siūl?s) ir lygiosios (veido kaul? siūl?s). ?mogui senstant, siūl?s kaul?ja. Apie 60-uosius gyvenimo metus dauguma kaukol?s siūli? būna sukaul?jusios. Paprastai siūl?s vadinamos pagal kaulus, kurie jose susijungia, ta?iau yra ir specifini? siūli? pavadinim?, pavyzd?iui, str?lin? siūl? (sutura sagittalis), jungianti momenkaulius.
- Kaukol?s momen?liai- naujagimio kaukol?je esantys dideli skaidulinio jungiamojo audinio intarpai. Yra keturi momen?liai- priekinis, u?pakalinis, plei?tinis ir speninis. Paprastai visi momen?liai būna sukaul?j? vaikui sulaukus dvej? met?.
- Svarbiausi kaukol?s rai??iai yra sparninis dyglio rai?tis (ligamentum pterygospinale) ir ylinis polie?uvinio kaulo rai?tis (ligamentum stylohoideum) – ?is rai?tis laiko pakabin?s polie?uvin? kaul?.
- Kaukol?s kremzlin?s jungtys yra kaukol?s pamate. J? d?ka ?mogaus kaukol?s pamatas auga, stor?ja. Senstant, apie 20-uosius gyvenimo metus, sukaul?ja plei?tin? pakau?kaulio kremzlin? s?auga, sujungdama plei?takaulio kūn? ir pakau?kaulio pamat?.
Am?iniai kaukol?s ypatumai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Vaisiaus laikotarpiu smegenys pl?tojasi spar?iau negu kramtomasis aparatas, tod?l naujagimi? smegenin? kaukol?s dalis labiau i?ve??jusi negu veidas. Pamatas santykinai ma?as, skliaute ry?kūs kaktos ir momens gumburai, kaktikaulis sud?tas i? dviej? dali?. Veide vyrauja stambios akiduob?s, apatinis ?andikaulis pasidalij?s per pus?, prienosini? an?i? dar n?ra.
Po gimimo kaukol? auga netolygiai: gana spar?iai – iki 7 met?, ypa? did?jant veidui, nuo 7 iki 12 met? esti s?lyginis ramyb?s laikotarpis, o iki lytin?s brandos pabaigos (20 met?) augimas v?l paspart?ja.
Suaugusio ?mogaus ry?kiausiai kinta kaukol?s siūl?s. Jos suauga tam tikru laiku ir seka. Pagal siūli? būkl? ir dant? kramtom?j? pavir?i? nusid?v?jim? teismo medicinoje nustatomas ?mogaus, kurio i?likusi tik kaukol?, am?ius.
Seno ?mogaus kaukol?, be siūli? sukaul?jimo, pasi?ymi dar ir tokiomis ypatyb?mis: redukavusis vidin? jos dalis d?l to, kad i?kritus dantims sunyksta ?andikauli? alveolin?s ataugos, suma??j?s kaukol?s svoris, nes kaulai i?ret?j?.
Lytiniai kaukol?s skirtumai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Iki lytinio brendimo berniuk? ir mergai?i? kaukol?s esti vienodos, o suaugusi? vyr? ir moter? jos skiriasi. Lytiniai kaukol?s po?ymiai gali būti labai ry?kūs arba nelabai, pastaruoju atveju reikia ?iūr?ti, koki? po?ymi? – vyri?k? ar moteri?k? – yra daugiau. Vidutini?kai vyr? kaukol? yra stambesn?, visi nelygumai ry?kesni, i?skyrus kaktos ir momens gumburus, kurie ry?kesni moter?. Skiriasi ir proporcijos: vyr? stambesnis veidas, moter? – smegenin?. Vyr? akiduob?s ?emesn?s ir labiau kampuotos, o moter? – auk?tesn?s ir apvalesn?s. Skiriasi ir apatinis ?andikaulis: vyr? smakro ky?ulys ir gumbur?liai, sudaro i?kilus? trikamp?, o moter? smakras aptakus; vyr? apatinio ?andikaulio kampai, i?virt? ? i?or?, o moter? jie vertikalūs ar netgi ?iek tiek ?link? ? vid?; vyr? apatinio ?andikaulio kampas statesnis negu moter?.
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]G.?esnys, J.Tutkuvien?, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelien?, J.?ukien? “?mogaus anatomija”. 2008
Gyvūn? kaukol?s
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]

-
Buldogo kaukol?
-
Kat?s kaukol?
-
Begemoto kaukol?
-
Orangutango kaukol?
-
Orkos kaukol?
-
Karali?kojo suopio (Buteo regalis) kaukol?
-
Varnos kaukol?
-
Bar?kuol?s (Crotalus) kaukol?